Žmogaus ir gamtos filosofija

Dominykas Vaičiurgis

Mokslininkai nustatė, kad prieš 3-4mln. metų žmonių rasės protėviai, nuogi ir neprisitaikę, pasirodė Žemėje, priešiškoje ir pavojų kupinoje aplinkoje. Išgyvenimui reikalingi įgūdžiai buvo įvaldyti per šimtus tūkstančių metų. Žemdirbystė ir gyvensenos būdas buvo patys reikšmingiausi pasiekimai. Pirmieji ūkininkai barstydami ant žemės grūdus kantriai laukė derliaus meto. Laikui bėgant sėslus gyvenimo būdas Žemėje tapo įmanomas. Galiausiai žmonija pradėjo gyventi ir vystytis išvien bendruomenėse.

Žmogaus asmenybės pažinimas yra gana sudėtingas procesas. Tačiau reikia pripažinti, ilgainiui būtinybė pažinti save, savo pomėgius bei talentus tampa neišvengiama. Mes nepailsdami ieškome „tikrojo savęs“ tol, kol pagaliau randame, arba manome, jog suradome. Tačiau nepasitenkiname išankstiniu atradimu ir ieškome vėl, todėl klystame. Taip pat todėl ir taisome klaidas, mokomės, darome išvadas. Mes siekiame tobulybės, norime išspausti gyvenimo momento maksimumą. Be to, mes dažnai svajojame, kuriame planus ir svarstome idėjas. Mes žvelgiame į ilgesingą praeitį ir tuo pat metu spėjame viltingą ateitį. Dar kartais maištaujame arba priešingai – susitaikome su visa niveliuojančia būties tėkme. Įdomūs gi esam mes Žemės kūriniai! Dar įdomiau, kiek laiko skiriame viso to apmąstymams, o kiek konkrečiam apsisprendimo įgyvendinimui. Gyvenime mes norime atlikti didelių darbų, tačiau tiesdami rankas į tolius nesusimąstome, jog visai čia pat jau esam pasikloję tvirtus pamatus kur kas didingesnių kūrinių statyboms. Sveikinimuose mes linkime visų svajonių išsipildymo ir visokeriopo pasisekimo, nors gyvenime retai taip pasitaiko. Tiesiog gal per dažnai mes statomės sau pylimus, kopiam, o pasiekę viršūnę sugriaunam ir pradedam vėl iš pradžių. Būtinybė pasirinkti „savąjį kelią“, tiek karjeros, tiek, matyt, kažko svarbesnio, dažniausiai užklumpa palyginti ankstyvu paauglystės laikotarpiu. Apsispręsti, ypač kai turi daugybę pasirinkimo variantų, nėra lengva. Turbūt todėl tąja lemiama sprendimo akimirka mes sudvejojame, nesuvokdami asmeninio santykio su aplinka ir vidiniu pasauliu. Juk iš tiesų gerai nepažinodami mus supančių natūralių materijų, nesugebėsime suvokti ir savyje glūdinčių sąmonės dėsnių. Kiekvienam iš mūsų reikia pasirinkti – likti kartu su natūralia žmogiškąja prigimtimi ir egzistuoti išvien ar bandyti priešintis.

Jeigu ieškotume akivaizdžių sąsajų tarp žmogaus ir aplinkos, pastebėtume, jog mus supa daug vienas nuo kito priklausomų dalykų ir reiškinių. Apskritai pasaulyje poelgiai ir pasekmės glaudžiai susiję. Vienoks ar kitoks Tavo poelgis čia, Lietuvoje, gali turėti labai rimtos įtakos betkur kitur Žemėje. Jeigu terši gamtą, kenki ne tik savo kaimynams, bet ir visam pasauliui. Jei nesuki galvos dėl šiukšlių rūšiavimo – esi visuotinio atšilimo procesų kaltininkas. Abejingumas taip pat ne išeitis – žmogaus veikla yra ir Žemėje vykstančių sudėtingų procesų dalis. Kiekvienas Žemės pilietis – dalelė problemos arba dalelė sprendimo. Tiesa, reikia paminėti, jog yra žmonių, netikinčių globaliniais atšilimo reiškiniais ar teigiančių, jog žmogaus veikla neturi tam jokios įtakos. Išties paprastam žmogui lyg ir pasidaro neaišku. Aš nebandau atsakyti į šį klausimą, tačiau, mano manymu, gamtinės katastrofos: žemės drebėjimai, cunamiai, sniego gausa vakarų Europoje, yra akivaizdūs gamtos disharmonijos įrodymai. O gamta juokauti nemėgsta, ji visada teisinga, visada rimta, visada griežta. Gamta visuomet teisi. Klysta ir apsirinka tik žmonės.

Senų senovėje žmogus nedrįso abejoti gamtos reikšme ir svarba gyvenime. Jis suprato, jog būtina rūpintis ne tik pačiu savimi ar vienas kitu, tačiau ir visa supančia aplinka, gamtos ir žmogaus kūrinija. Graikai teigė, jog gydytojai yra slaugytojai, o iš tiesų gydo gamta. Anglai tikėjo, kad vienas vaisius sutaupo vieną gydytoją. Na, o lietuviai visiškai pasitikėjo sielą ir kūną gydančiomis gamtos savybėmis, garbino ir jai dėkojo. Vėlesniuose amžiuose gamta tapo pačių įvairiausių menininkų stabu, kūrėjų fantazijos šaltiniu. Žavėdamiesi gamtos grožiu žmonės sukūrė dailės, muzikos, meno, netgi architektūros šedevrus. Lietuvoje tokie menininkai buvo M.K. Čiurlionis, Maironis, A.Baranauskas ir daug kitų… Didingoji gamta lėmė daugybę didingų minčių ir poelgių.

Deja, ilgainiui žmonijos naudojimasis aplinka tapo nebekontroliuojamas. Iki šiol gamtos išnaudojimo mastai gerokai peržengia normalias Žemės gyventojų ir pačios Žemės bendradarbiavimo ribas. Nežinia, kaip tai atsilieps tolimesniems tarpusavio santykiams. Gamta keičiasi nuolat. Tų pokyčių laikotarpiu ir pasaulio gyventojams teko ne kartą taikytis. Mes suprantame, jog žmogaus veikla vėlgi padarė vienokios ar kitokios įtakos gamtai, taigi galbūt mūsų Motina Žemė atsilygindama į tai privers keistis ir mus. Tiktai kažin ar tai kam nors išeis į naudą. Kol kas žmogus nesukūrė nieko puikesnio už gamtą, gamta – nieko puikesnio už žmogų.

Atrodo, mūsų karta atsidūrė neišvengiamų pasikeitimų kryžkelėje. Tikiuosi, jog netapsime grobuoniškais pasaulio niokotojais. Tai – kiekvieno iš mūsų pasirinkimo laisvė. Prisitaikykite ar žūkite, dabar kaip visada, yra gamtos nepermaldaujama būtinybė.

Spręsti Tau!

Advertisements

2 responses to this post.

  1. Posted by Žaliasis on vasario 22, 2010 at 13:31

    Mano nuomone, konkretus,išskirtinis, sugebantis paveikti bei įtikinti rašinys, o tai juk ir yra svarbiausia sprendžiant aplinkosaugos problemas. Džiugu, juk šis straipsnis nepanašus į kitus, savitas, kupinas gerai parinktų minčių, verčiančių mąstyti. 😉

    Atsakyti

  2. Posted by Daiva on vasario 22, 2010 at 15:44

    Pavykęs rašinys, toks kokio ir anksčiau tikėjaus, rimtas, aiškus, smagu net skaityt !!! Sekmes kuo didziausios 😛

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: