Tik tak

Eimantė Pukelytė

Mes žmonės. Spalvoti ir bespalviai.

Vieni eina miegoti tam, kad greičiau sulauktų rytojaus. Kiti žino, kaip “sumautai” jausis kitą dieną neišsimiegoję. Vieni kemša “hamburgerius”, kiti bent tris kartus savaitėje sveikai pusryčiauja. Kol vieni atostogas leidžia sveikatingumo stovykloje, kiti pelnytomis atostogomis mėgaujasi varvindami akis ir tirpdydami smegenis prie kompiuterio ekrano. Mes žmonės? Spalvoti ir bespalviai.

Bespalvius mes pažįstame.

Neretai patys tokie išlipame iš lovos. Dažnai apsiribojame tik tuo, kas mums atrodo senai išmokta. Dar vaikystėje išmokę žodį “lempa”, taikome jį visiems šviesą skleidžiantiems objektams apgaubtiems stiklu ir gyvybės besisemiantiems dirbtiniais energijos šaltiniais, – “jei esi plaktukas, visada galvosi apie vinis”. Sako niekada nevėlu keistis. Bet laikrodis tiksi. Ne tik tas, kuris pas močiutes ant sienos kabo. Mūsų laikrodis.

Tik tak, tik tak. Tik dvi kalorijos.

Tik plius du laipsniai metinės temperatūros.

Tik du poliariniai meškinai per dieną.

Tik du vaikai per minutę, kažkur Afrikoje.

Tik du baltieji tigrai Indijoje. Tik, tak.

Tik du cunamiai Azijoje.

Tik du uraganai Amerikoje.

Tik tak, tik tak.

Tik milijonai žmonių gatvėje…

Sakot (gal) per toli? Arčiau?

Tik du litrai „coca-colos“.

Tik dar du, trys, keturi, penki plastikiniai maišeliai.

Tik dar du litrai benzino.

(Tik už dviejų šimtų metrų parduotuvė.)

Tik dar dvi papildomos minutės dantims išsivalyti

ir tik dar dvi minutės karštu dušu pasimėgauti.

Tik dar vienas pakelis čipsų.

Tik dar viena minutė soliariume. Tik tak.

Tik dar vienas naujas mobilus telefonas,

Tik dar viena nauja mikrobangų krosnelė.

Tik dar viena abejinga minutė prie televizoriaus.

Tik dar viena abejinga minutė – kažkam paskutinė.

Tik tak.

Tik Tu.

Bespalvius mes pažįstame.

O spalvotu žmogumi būti gera. Tu gali geriau ir tai žinai.

Niekada nevėlu keistis. Nėra didesnės egzistencinės kančios nei žinoti, koks nori ir gali būti, bet nerealizuoti savo veiksmų. O tu gali, ir tai žinai. Visi norime būti laimingi, tik neaišku kodėl, vaikystės pasakų ar muilo operų užburti, laukiame stebuklo. Laimė gyva tobulėjime. Laimė gyva dabartyje. Laimė gyva Tavyje. Tu gali padėti Jiems toli, savo gerumu ir šiluma čia. Tu gali nuspalvinti rytojų šviesesnėmis spalvomis. O spalvotu žmogumi būti gera. Tai ne politika ir ne reklama. Tai tavo rytojus.

Advertisements

One response to this post.

  1. Posted by be rysio:) on kovo 22, 2010 at 21:29

    Visa tam isreiksti uzteko dvieju zodziu TIK -TAK.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: