Miela Šichirizada

Agnė Šedbaraitė

Miela Šichirizada,

Atleisk, šiuo metu laiškų tau išsiųsti tikrai neįmanoma. Todėl parašysiu savo kelionės dienoraštį, kurį įteksiu grįžęs namo.

Mūsų klajojantis laivas jau pasiekė saulės sistemą. Pagal sukauptas žinias joje yra planeta, vadinama Žeme, apgyvendinta mąstančių būtybių- Žmonių. Po dviejų dienų mes turėtume patekti į jos orbitą. Kad nesutrikdytume žmonijos pusiausvyros ir jų nusistatymų, nusileisime Himalajų kalnuose, esančiuose Azijoje, viename iš septynių šios planetos Žemynų. Iš ten paprastesnėmis transporto priemonėmis keliausime į Europą. Girdėjau, kad Žmonių fiziologija labai panaši į mūsų, tad, jei pasiseks, galėsime pasivaikščioti po miestus, o galbūt net čia įsikurti.

2010 01 30

Ši diena buvo visiems labai sunki. Nutupdžius laivą teko suderinti mūsų dujų apykaitą su Žemės atmosferos sudėtimi. Mes nesame matę, kad atmosferoje būtų tiek daug anglies dioksido, azoto oksidų, metano, freonų ir kitų kenksmingų medžiagų. Žmonės matyt ne per seniausiai pradėjo gaminti įvairias mašinas ir dar neišrado tokių, kurios nekenktų jų gyvenamajai aplinkai. Džiaugiuosi, kad nusileidimo vietai pasirinkome Himalajus, kur oras gana tyras ir švarus, aišku kylant kuo aukščiau deguonies kiekis mažėja. Tačiau kol mūsų plaučiai jautrūs šios atmosferos sudėčiai, tas stulbinančiai didelis nuodingų dujų kiekis gali mus net nužudyti. Bėda ta, kad čia vėsoka. Neprotinga eikvoti vis senkančią laivo energiją šildantiems kostiumams. Mūsų mini gamyklėlė nukopijavo skraidančias Žmonių transporto priemones(tik trigubai didesniu greičiu). Be to po kelių valandų, tam tikrų technologijų pagalba, mūsų dujų apykaita bus visiškai pritaikyta prie šio pasaulio Atmosferos.. Todėl ryt jau galėsime traukti į Europą.

Šiuo metu degu troškimu sugrįžti į namus. Tik… Ar aš tokius turiu? Dabar tik sapnuose išvystu mūsų planetos girias, vandenynus, gyvūnus. Nebepamenu kada šie vaizdiniai buvo tikri. Kada aš juos mačiau iš tiesų, ne savo, iš svajonių ir sapnų susikurtame, o materialiame pasaulyje.

2010 02 01

Apsigyvenome Londone. Miestai- tai mano košmaras. Visi miestai tai didesnis ar mažesnis dulkių kamuolys, kurio tarpus užpildo mašinų išmetamosios dujos ir kitokie teršalai iš įvairių gamyklų. Nepamirškime šiukšlių. Tačiau vienaip ar kitaip miestai man kelia nostalgiją. Matyt ir mūsų laivo kapitonui, gi galėjome pasirinkti ir mažyti kaimelį, ar įsikurti dideliame miške. Tačiau bendras užterštumas pasiekia visus kampelius, visgi miestuose teršalų kiekis didžiausias. Šiuo metu mūsų grupės nariai ruošiasi rimtam šios planetos tyrimui. Mums reikia rasti vietą, tinkamą gyventi. Beveik visą laivo energiją išnaudojome planetos, kurioje egzistuoja gyvybė, paieškoms. Toliau skristi nebeįmanoma..

Ši planeta man primena namus, bet tai, matyt, ir yra didžiausia problema. Dabar žiūriu pro langą ir mėginu prisiminti tavo šypseną, mūsų pokalbius. Pasiilgau pasaulio kuriame žmonės gyvena laisvai, kuriame galima mylėti ir būti mylimam. Kas iš jo liko? Tik sudužusio veidrodžio šukės, kurios vis dar atspindi tikrąjį mūsų atvaizdą.

Pro langą matosi besisukantis apžvalgos ratas. Pameni, kaip ir mes tokiu sukomės? Aš buvau apskaičiavęs, kad būtent tuomet kai pakilsime į patį viršų, išvysime saulėlydį, pačią gražiausią jo akimirką. Tavo akys tuomet spindėjo, o tu šypsojais. Kad ir kaip keista, kiekviena planeta turi savo saulę, taip pat ir Žemė. Turi tol, kol jos neužtemdo tamsūs teršalų debesys.

2010 02 05

Šios planetos tyrimų rezultatai pranašauja tragediją. Vanduo, tai pagrindinė medžiaga reikalinga kiekvienam gyvam organizmui, kiekvienai gyvybės pilnai planetai egzistuoti. Žemę, taip pat ir kiekvieną žmogų, sudaro 2/3 vandens. Užteršti vandenį, reiškia sunaikinti gyvybę. Jeigu šios planetos gyventojai nesusimąsto apie gamtą, tai tegul susimąsto apie save! Gamtiniai vandenys teršiami buitiniais ar pramoniniais nutekamaisiais vandenimis, taip pat nafta ir jos produktais, radioaktyviosiomis medžiagomis ir pesticidais. Išvalyti gamybiniai ir buitiniai nutekamieji vandenys išleidžiami į upes bei ežerus, o iš jų patenka į jūras bei vandenynus. Taip naikinami vandens mikroorganizmai, planktonas. Ištikus tokioms nelaimėms, kaip naftos išsiliejimas į vandenį, žūva daug įvairiausių organizmų. Geriamasis vanduo turi būti švarus, tačiau gruntinis vanduo (ypač tais atvejais, kai jis yra arčiau paviršiaus) dažnai užterštas organinėmis medžiagomis, nitratais ir kitais teršalais. Į sausumą vanduo patenka iš atmosferos, kritulių pavidalu. Tačiau sieros ir azoto oksidai, kuriuos į orą išskiria jėgainės ir transporto priemonės, reaguoja su ore esančia drėgme sudarydami silpnos koncentracijos rūgštis, iškrintančias rūgščiais krituliais. Jie labai kenksmingi augalams, ypač spygliuočiams. Kol kas tai tik nedidelės koncentracijos rūgštys, bet kas garantuos, kaip bus tolimoje ateityje? Dar viena didelė šios planetos problema- vis stiprėjantis šiltnamio efektas. Anglies dioksidas, azoto oksidai, metanas, freonai kaupiasi apatiniuose atmosferos sluoksniuose ir tartum šiltnamio plėvelė sulaiko nuo Žemės atspindimą šilumą. Per artimiausius 40-50 metų temperatūra visoje planetoje gali pakilti 1-3 °C. Dėl to gali pradėti tirpti ledynai, pakilti Pasaulinio vandenyno lygis. Temperatūrai pakilus 1 °C augalų ir gyvūnų paplitimo ribos turėtų pasislinkti apie 90 km ašigalių link, o tai galėtų sukelti rimtą ekologinę katastrofą. Plonėja ir Žemės Ozono sluoksnis sugeriantis ultravioletinius spindulius, sukeliančius odos vėžį, pažeidžiantis akių tinklainę, silpninantis gyvų organizmų atsparumą ligoms. Dėl visų šių problemų kalta oro tarša, o žmonės priedu naikina miškus, galinčius apvalyti orą. Kuo toliau, tuo labiau žmogus stengiasi prilygti Visatos Kūrėjui. Manosi galintys patys sukurti gyvybę, genetiškai moduliuoti organizmus. Tačiau ne žmonės valdo pasaulį.

Lyja! Šichirizada, ar pameni lietų, tokį, po kuriuo buvo galima lakstyti išskėstomis rankomis ir užverstomis į viršų galvomis? Aš negaliu pamiršti. Galbūt kada nors šios planetos gyventojai nebegalės prisiminti. Žmonių gyvenimo laikotarpis daug trumpesnis nei mūsiškis.

2010 02 07

Šichirizada, žmonės turėtų susimąstyti kol dar ne vėlu. Tarša vienaip ar kitaip veda į pražūtį. Žmonės visame pasaulyje turėtų sodinti kuo daugiau medžių, rūpintis miškais, išrasti variklius neteršiančius aplinkos. Kol yra laiko kažką keisti. Dėl mūsų planetos gyventojų kvailumo dabar turime metų metus klajoti po tuštumą, su širdyje rusenančia viltimi susirasti namus. Tuo metu mūsų laivo energija vis silpsta. Galbūt viskas galėjo būti kitaip. Galbūt dabar aš ir tu turėtume būrį vaikų, ir būtent šiuo metu susėdę prie stalo valgytume vakarienę. Mūsų planetoje užterštumas pasiekė kritinę ribą. Dangų aptraukė juodi teršalų debesys, džiūvo upės, ežerai, jūros. Nyko gyvūnai. Žmonių buitinėms reikmėms buvo iškirsti miškai. Dėl ypač sustiprėjusio šiltnamio efekto sukelto karščio, užsiliepsnodavo ištisi žemės plotai. Prasidėjus liūtims, dėl rūgštaus vandens, tekdavo slėptis rūsiuose. Oras dvokė siera. Nebeliko nieko tikro ir gyvo. Mes susimąstėm, tačiau susimąstėm per vėlai. O tada įvyko nelaimingas atsitikimas. Nelaimingas atsitikimas, kuris negalėjo neįvykti. Dabar aš, su dar trisdešimčia likusių gyvųjų, klajoju po Visatą ieškodamas namų. Gyvendamas prisiminimuose apie tai, ką kadaise mylėjau ir branginau.

Džiaugiuosi, kad žmonės dar turi laiko. Tikiuosi, kad neiššvaistys jo veltui. Mes padėsime. Po ilgų paieškų suradome antrus namus, namus, kurių nebenorime prarasti.

Šichirizada, šis įrašas paskutinis. Aš namuose, tad, kaip žadėjau, grąžinsiu dienoraštį tau. Sudeginsiu ir įteiksiu vėjui, kad nuneštų jį ten, kur tu būsi amžinai.

Su meile Arijas.

Sudie.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: