Lašas po lašo ir akmenį pratašo

Orinta Lazauskaitė

Ar kada teko susimąstyti, kad Lietuvos pramonės neišsivystimasis atnešė ir teigiamų padarinių? Manau, kad visi aptikę internete labiausiai užterštos Kinijoje provincijos nuotraukas sutiktų su šia mintimi.Grėsmingi juodi debesys virš gamyklų, dieną ir naktį neišsisklaidantis dvokas, juodos upės, nuolatinis gamyklose dirbančių žmonių kosulys ir vietinių gyventojų apsigimimai priverčia plačiau atmerkti akis į užterštumo problemą ir susimąstyti, ar po keliasdešimties metų tokių nuotraukų antraštėse nebus įrašyta :Lietuva. Esamos ekologinės problemos mūsų šalyje turėtų atrodyti juokingos mokslininkams, tiriantiems Ramiajame vandenyne migruojančią šiukšlių salą, kurios dydis, manoma, yra dvigubai didesnis už Amerikos žemyno plotą. Tačiau ir tokios rimtos problemos prasidejo nuo smulkmenos- šiukšlės.

Viena iš opiausių ir dažniausiai akcentuojamų problemų – plastiko naudojimas. Nors plastikas ir yra nepakeičiamas ilgalaikio vartojimo gaminių gamyboje, jis yra pragaištingas trumpalaikio naudojimo srityje. Milžiniški polietileno kiekiai yra sunaudojami maisto produktams pakuoti : kepiniams, sveriamiems ar biriems produktams. Ryškėjanti tendencija prekybos centruose esančius polietileninius maišelius graibste išgraibstyti ir maišelyje laikyti jau įpakuotą produktą. Tokia situacija bent jau pralinksmina eilėje prie kasų :desperatiškos kasininkės paieškos surasti maišelyje dingusią miniatūrinę prekę ir pirkėjo pikti žvilgsniai dėl gaišinamo jo brangaus laiko. Namuose trokštamo maišelio autoritetas nukrenta iki nematytų žemumų – jo net nesivarginama mesti į plastikui skirtą šiukšliadėžę. Toks, atrodytų, paprastas ir žemiškas kasdienis elgesys yra septynmylis žingsnis link ekologinių problemų. O ir norint prisidėti prie gamtos apsaugos nėra sudaromos sąlygos. Mokyklose daug maisto produktų pakuojama į polietileninius maišelius, bet nėra šiukšliadėžių skirtų plastikui. Mokykloje rodomas dėmesys ekologijai skatintų vaikus taip pat elgtis ir už mokyklos ribų. Rūšiavimo refleksas yra išsiugdomas ir, visa laimė, prie šio ugdymo prisideda mada. Ekologiško gyvenimo būdo mada, tikriausiai, yra pati naudingiausia mada po XVIIIa mados plautis rankas. Medžiaginiai pirkinių maišeliai jau tapo visuotine norma, o norintiems išsiskirti ir vieta kūrybai. Jeigu kiekvienas pirkėjas perpus sumažintų savo polietileno sunaudojimo kiekį, o ir sunaudojamą rūšiuotų, pasiektume neįtikėtinų rezultatų švarinant savo gyvenamąją aplinką. Tereikia vieno gražaus noro, kuris išsirutuliotų į darbą, o darbas taptų pavyzdžiu kitiems žmonėms, kurių širdyse užgimtų noras kažką keisti, tapti ta maža dalele galingo žmonių noro gyventi sveikoje aplinkoje. Tada ir surinkti šiukšles prie poilsiaviečių nebūtų sunku. O jei ir tokie giliadvasiški norai nesujaudina jūsų, verta pakalbėti apie mūsų skrandžius. Į vandenį patekęs plastikas suyra į mažus rutuliukus, kuriuos žuvys mėgsta užkrimsti supainiojusios su įprastu maistu. O nuo plastiko dalelių žuvyje iki mūsų skarandžio tik vienas žingsnis.

Rūšiavimas atneša ir materialinės naudos. Jauna amerikiečių šeima nusprendė savo vestuves surengti tik iš pinigų, gautų pardavus surinktas aliuminio skardines. Nuo vestuvių juos skiria 400 000 skardinių, bet paskelbus apie akciją internete pora sulaukė gausaus tėvynainių palaikymo.

Jei apie plastiko naudojimą mes girdime labai daug, tai apie žmogui mirtinai pavojingą vandens užterštumą kalbama labai retai. Ši problema yra neaktuali žmonėms, geriantiems vandentiekio vandenį, kuris yra reguliariai tikrinamas ir filtruojamas, tačiau kaimo gyventojai, geriantys vandenį iš šulinių turėtų susirūpinti savo sveikata. Tyrimai rodo, kad 40% šulinių vandens yra užteršta chemiškai, pesticidais ir nitratais. Toks vanduo nepasižymi jokia specifika: išskirtiniu kvapu ar spalva, tik laboratoriniais tyrimais įmanoma nustatyti užterštumą. Dauguma cheminių teršalų patenka į vandenį iš ūkių. Tręšdami pasėlius pesticidais ar nitratais žmonės patys save nuodija. Užterštas vanduo gali lemti kūdikių mirtis (tokių atvejų Lietuvoje jau yra buvę), įvairius apsigimimus, padidintą vėžio riziką. Išaugusi ekologiškai išaugintų produktų paklausa lems ir išaugusią pasiūlą, vis daugiau ūkininkų pereis prie ekologinės ūkininkystės ir tręš augalus tik biologinėmis trąšomis.

Dar viena savęs nuodijimo forma – oro tarša. Pasaulio didmiesčiai dūsta nuo anglies dioksido. Visoje Lietuvoje ši problema nėra labai opi, bet Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojams džiaugtis gaiviu oru dar per anksti. Dauguma automobilius vairuojančių žmonių pagrindine problema laiko kamščius gatvėse, bet ne automobilių keliamą oro taršą. Perfrazuodami taikliai I.Ilfo Ir E.Petrovo pastebėtą automobilininkų egoizmą, galime sakyti,kad pėstieji, išradę automobilius, kažkaip iškart pamiršo apie pėsčiuosius ir pradėjo juos nuodyti. Masinio informavimo priemonėse trūksta reklamos, skatinančios kooperuotis ir važiuoti į darbą ne vienam, o keliese, taip pat trumpus atstumus eiti,o ne važiuoti, taip išvengtume galvos sukimo dėl automobilio pastatymo. Padedami gamtai visada padedame ir sau.

Vieno žmogaus nedidelė iniciatyva yra milžiniškas laimėjimas visai žmonijai. Geri norai ir darbai yra linkę didėti geometrine progresija, taip maži žingsneliai tampa dideliu šuoliu į švaresnį rytojų. Gamta yra mūsų natūrali buveinė, tik ten galime pasisemti jėgų, atsipalaiduoti. O jei vis dar netikite ekologinių problemų realumu, keliaudami dažniau užsukite į pramonės rajonus, juos lengvai surasite sekdami dūmų stulpus danguje. Pabandykite suskaičiuoti laimingų žmonių veidus, giliai įkvėpti ir atsipalaiduoti. Jei tai padaryti pavyks, sveikinu, jūs esate ateities žmogus, gebantis prisitaikyti prie pačių nepalankiausių sąlygų, o jei ne – grįžkite į Lietuvą, čia dar yra ką saugoti.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: