Ekologija – tiesiausias kelias namo

Emilija Riaukaitė

Pastaruoju metu, manau, ne tik aš dažnai girdžiu žodžius: ekologija, oro tarša, kertami miškai… Manau, atėjo tokie laikai, kai žmonės tapo labai savanaudiški ir ėmė daryti, ką nori, „nesitardami“ su gamta. Nesakau, kad tai labai labai blogai… Juk mūsų gyvenimas tapo lengvesnis, įvairesnis, patogesnis, buvo išrasta daug įvairių aparatų ir mašinų, atliekančių tam tikrą darbą už mus, tačiau, mano manymu, nedaug kas pagalvojo apie nekenksmingą jų neutralizavimą, kai jie nustoja funkcionuoti. Šiame straipsnyje nežadu nieko peikti, nes nemanau, kad tai išeitis. Tiesiog norėčiau su jumis pasidalyti savo patirtimi ir būdais, kaip galima pasijusti geriau, veikiant nesavanaudiškai. Šiais „negandų laikais“ galime padaryti daug gero ne tik sau ar savo šeimai, draugams. Galime tai padaryti visiems, padarydami gerą darbą gamtai.

XXI a. Lietuvoje šia veiklą galima įgyvendinti daugybe būdų. Tai tikrai nėra sunku, o, pavyzdžiui, švarinant parką dar ir plaučiai išsivalo. Štai koks puikus darbelis. Nenorite eiti vieni? Pasiimkite su savimi keletą draugų. Na o jei nepažįstate bendraminčių, taip pat galiu jums pasiūlyti visai neblogą išeitį. Pavasarį daugelyje Lietuvos miestelių bus vykdoma akcija „Darom 10“. Jei nedalyvavote „Darom 09“, siūlyčiau pabandyti, nes tai— puiki proga susipažinti su bendraminčiais, duoti nors truputį naudos gamtai turiningai praleisti laiką.

Man pačiai teko dalyvauti šioje akcijoje 2009m. pavasarį. Mano gimtojo miestelio Gargždų gyventojai neliko abejingi šiam projektui, jų susirinko daugiau nei 200. Surinkome galybę šiukšlių, o akcijai pasibaigus sulaukėme padėkos ir netgi nedidelio atlygio. Yra tekę ir anksčiau dalyvauti tokio pobūdžio akcijose, tačiau anksčiau jos nebūdavo populiarios ir mažai kas žinojo apie jų egzistavimą, dabar viskas kiek lengviau.

Manau, kai kurie skaitytojai šioje vietoje vis dar nesusigaudo, kaip galima dirbti nesitikint atlygio, tad norėčiau trumpai paminėti priežastis, kurios skatina mane įsitraukti į šią veiklą. Visų pirmiausia, mano laisvalaikis būna įsimintinesnis jei nedykinėju, o padarau ką nors nekasdieniško ir naudingo kitiems. Dar taip naudingiau išreiškiu save. O einant namo po šitokio „darbo“ jaučiuosi pilnavertiškiau, pakiliau— lyg būčiau išgelbėjusi kieno nors gyvybę ir kaskart pasiryžtu į šią veiklą įtraukti draugus bei aplinkinius.

Jei norime daryti gamtai gerus darbus, nebūtinai turime rinkti šiukšles ar pan., svarbiausia— turėti ryžto ir užsispyrimo. Tuomet viskas įmanoma. Štai vietoje važiavimo į vos už kelių šimtų metrų esančią darbovietę automobiliu, visai nesunkiai galime ten nuvažiuoti dviračiu ar net nueiti pėstute— to pakanka, kad prisidėtume prie oro užterštumo mažinimo. Jei darbas toliau, visai nesunku ten nuvykti viršuoju transportu ei yra tam sąlygų). Nors daugelis jo nenaudoja tik todėl, kad jis nėra pigus, paskaičiavus mašina važiuojant išnaudojamus degalus, kurie šiais laikais pakankamai brangūs, kad susimąstytume apie taupymą, mūsų nuomonė apie viešąjį transportą pasikeistų. Dabar norėčiau paminėti man aktualesnę visuomenės grupę— mokinius. Mokinių, ypač paauglių, tarpe viena populiariausių transporto priemonių— riedlentė. Kodėl gi ne? Juk tai smagu, žaisminga, jaunatviška, sportiška, modernistiška, madinga ir galop ekologiška, o nauji įgūdžiai gali praversti ir ateityje.

Na ir dar viena „smulkmenėlė“—maistas. Dėl ekologiško maisto kyla ypač daug diskusijų. Tad kurį geriau vartoti? Ekologišką ar paprastą? Jei būtų taip lengva tai nuspręsti, diskusijos, manau, nevyktų taip ilgai, būtų rastas sprendimas ir imtasi veiksmų. Abi maisto produktų grupės turi savų pranašumų ir trūkumų, o tai ir lemia mūsų dvejones. Taip, jis brangus, taip, žodžiu „ekologiškas“ kartais piktnaudžiaujama ir į maisto produktus vis tiek pridedama įvairių sintetinių priedų, tačiau tuomet kuo blogas neekologiškas maistas? Jis pigus, skanus, o svarbiausia— jų didelis asortimentas. Nors ne viskas taip gražu, kaip atrodo… Kaip sakoma, „kiek moki, už tiek gauni“, taigi šis maistas nenatūralus ir „prifarširuotas“ dirbtinių priedų, skatinančių įvairias ligas ar net kenksmingų mūsų organizmui. Nors didžioji ekologiškų maisto produktų yra brangesni už paprastus, gerai pagalvojus ir patyrinėjus, pavyzdžiui, kruopų sudėtį galima suprasti, kad jas valgyti taip pat sveika ir dar labai pigu. Nepaisant to, kiekvienas renkasi tokį maistą, kuris jam prieinamas ar arčiau prie širdies.

Tuo savo straipsnelį ir norėčiau pabaigti. Širdies gilumoje viliuosi, kad nors vienam žmogui suteikiau naudos, reikalingų žinių ar padėjau apsispręsti. Motina Žemė neturi iš ko rinktis, ji negali visiškai išsivalyti nuo įvairių teršalų ir atliekų pati, tad tik mūsų reikalas, padėti jai, ar ne.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: