Ekologija – neišvengiama mūsų ateitis?

Emilija Riaukaitė

Labai dažnai girdime žodžius: ekologija, tarša, yrantis ozono sluoksnis, tirpstantys ledynai… Tačiau ar tai išgalvota tam, kad žmonės imtų nerimauti dėl savo ateities, ar, vis dėlto, ekologija yra besikuriantis naujas, visai kitoks nei dabartinis, gyvenimo būdas? Šiuo straipsniu pabandysiu padėti jums rasti atsakymą į šį taip dažnai pokalbių laidose bei žiniasklaidoje gvildenamą klausimą.

Taigi visų pirma paklauskime savęs ar tikrai žinome, kas yra ta ekologija? Daugelis to nežino, mano, jog tai tas pats, kas gamtos apsauga (ir yra ne visai teisūs), tačiau vis tiek vartoja, norėdami parodyti, jog rūpinasi aplinka. Ar ekologiškumas yra tai, kas natūralu, sveika žmogui, ar tai, kas mažiau kenkia gamtai, aplinkai? Vieni mano vienaip, kiti — kitaip, tačiau tai labai susiaurinta ekologiškumo sąvoka. Pavyzdžiui, natūralaus medžio baldai yra ekologiški tuomet, jei jie neprisodrinti kenksmingų klijų bei lakų, o mediena atkeliavusi iš atsinaujinančios miškininkystės ūkio. Taigi ekologija — lyg mainai su gamta: kai iš jos ką nors (šiuo atveju medieną) pasiimame, turime jai atsilyginti (atsinaujinančios miškininkystės ūkiuose medžiai ne tik kertami, bet ir sodinami). Gamta – lyg sudėtingas nėrinys, kuriame viskas tarpusavy susiję. Tame tarpe ir žmogus. Daugelis tai gerai supranta. Kad šio nėrinio nesuardytume bandydami jame kažką keisti, reikalingos žinios. Jos leidžia mums bendrais bruožais numatyti žmogaus veiklos pasekmes gamtoje. Žinios yra būtinos, bet to nepakanka: savaime aišku, kad lengviau susidoroti su tuo darbu, apie kurį jau šį tą žinai, negu su tuo, kurio visiškai nepažįsti.

Ateityje 2006-2007 metai turbūt bus prisimenami kaip laikotarpis, kai gamtosauga, ekologija ir visa, kas „žalia“, tapo viešu ir ryškiu judėjimu. Prieš 2 metus Nicholasas Sternas, Jungtinės Karalystės valdžios patarėjas ekonomikos ir klimato kaitos klausimais apskaičiavo, kad pasaulio ekonomika pasmerkta nuopuoliui, jei neskirsime bent 1% pasaulinio BVP (bendrojo vidaus produkto) klimato problemoms spręsti. „Žaliasis judėjimas“ jau dabar giliai šaknijasi popkultūroje, tačiau, jeigu siekiama didelių pokyčių, reikia ir reikšmingų sprendimų.

Ekologija, atliekų rūšiavimas, ekologiniai ūkiai, ekologiškas maistas, ekologiška kosmetika… Daugeliui tai gali pasirodyti paprasčiausiu snobizmu, bet akivaizdu, kad tai kas kilę iš gamtos, sveika visiems. Žmonės, kurie gyvena ekologiškai, vadinami žaliaisiais. Šiuo metu būti žaliu Lietuvoje madinga. Draugas.lt tinklalapyje veikia pirmoji šalyje jaunimo jungtinė iniciatyva, vienijanti tuos, kurie tiki, kad pradėti tvarkyti pasaulį reikia pradėti nuo savęs — „Žalioji karta“. Šiuo projektu siekiama sudominti Lietuvos jaunimą ekologinėmis temomis ir taip pažadinti likusios visuomenės dalies savimonę. Tačiau šis judėjimas Lietuvoje tebėra naujovė, tad ne visi apie jį ir žino. Štai visai neseniai Vilniuje, „Alfa“ verslo centre atsidarė ekologiškų produktų parduotuvės „Rasakila“ ir „Holos“. Antakalnio gatvėje taip pat atidaryta tokia parduotuvė „Ekologiški produktai“. Joje galima gauti visko nuo maisto produktų, kepinių ir gėrimų iki eterinių aliejų, šampūnų, muilų, grikių lukštų pagalvių. Nors ekologiški produktai yra brangesni nei neekologiški, jie turi nemažą ir vis augančią paklausą, o tai rodo, kad yra žmonių, kurie jau dabar yra pasirengę padaryti pasaulį švaresnį pradėdami nuo savęs. Parduotuvėje „Iki“ pastarosiomis dienomis pasirodė pirmasis naujo žurnalo apie ekologiją numeris, o „Lietuva Statoil“ pradėjo prekiauti aplinką tausojančiu benzinu E85 — bioetanoliu, kurio 85% sudaro iš žemės ūkio produkcijos gaunamas etanolis, o likusius 15% — bešvinis benzinas. Jį naudojant į aplinką išskiriama 80% mažiau anglies dioksido, nei naudojant įprastą benziną, o tai ateityje gali padėti sumažinti „šiltnamio efektą“. Pastaruoju metu JAV technologai paskelbė, kad etanolį galima gaminti ir iš citrusinių vaisių žievelių, o tai, mano manymu, yra puiki perspektyva ateičiai.

Vidutiniškai vienas Lietuvos Respublikos gyventojas per metus išmeta 275kg atliekų. Prieš porą metų prie daugiabučių namų pradėti statyti atliekų rūšiavimo konteineriai. Tai išties ekologiška, kadangi panaudojant stiklo atliekas, sutaupoma šių medžiagų ir 35 proc. energijos, o perdirbus aliuminio skardines, sutaupoma 95 proc. energijos, reikalingos naujų skardinių gamybai, ir į atmosferą nebeišmetama daug tonų anglies dioksido.

Taipogi Lietuvoje organizuojamos įvairios akcijos: miškuose renkamos šiukšlės, reiškiamas solidarumas atkreipiant žmonių dėmesį į šviesos taršą. Štai akcija „Darom ‘09“, vykusi visoje šalyje, sulaukė didelio dėmesio ir susidomėjimo, keliasdešimt tūkstančių žmonių valė miškus, priemiesčių krūmynus, brūzgynus su mintimi, kad taip prisidės prie mūsų planetos išvalymo. Mano manymu privalu didinti visuomenės supratimą ir vesti ją prie teisingo kelio — Žemės išsaugojimo, švaraus rytojaus.

Nors neturtingų žmonių pasaulyje yra gerokai daugiau nei turtingų, nustatyta, kad pastarieji sunaudoja 58% bendro energijos kiekio, o skurdesnieji — 4%. Akivaizdu, kad prabanga dažniausiai neatsižvelgia į ekologiją. Svarbu, kad žmogus jaustųsi patogiai, o kas pagalvos apie gamtą? Vis dėlto, tokių žmonių yra ir jie įrodo, kad galima gyventi gražiai, patogiai, bet tuo pačiu ir ekologiškai. 1992 m. Rio de Žaneire pasirašyta Jungtinių Tautų Bendroji klimato kaitos konvencija, kuria pasaulio valstybės įsipareigojo mažinti klimato kaitą sukeliančių šiltnamio dujų emisiją.

Didžioji dalis žmonių rūpinasi tuo, ką valgo. Genetinė inžinerija prieštarauja žmogaus prigimčiai ir yra nesuderinama su ekologinės žemdirbystės principais. Apklausos rodo, kad net 70% europiečių nenori vartoti GM (genetiškai modifikuotų) produktų. Šveicarijoje jie uždrausti penkeriems metams. 1396m. Paryžiuje buvo uždrausta dažyti sviestą, o 1906m. JAV ištyrus 300 dažų, kurių buvo dedama į maistą, toliau leista naudoti tik septynis. Tai teikia vilčių gyventi sveikiau ir ekologiškiau, mažiau žalojant gamtą.

Taipogi pastaruoju metu labai daug diskutuojama apie taupiąsias elektros lemputes. Vieni tuo domisi norėdami apsaugoti gamtą, kiti – sumažinti išlaidas. Tačiau šios lemputės kol kas yra brangesnės už kitas, galbūt dėl to, kad tai dar nėra plačiai paplitusio vartojimo prekė. Cokolinės elektros lemputės taupo energiją tik tuomet, jei nėra dažnai junginėjamos. Pavyzdžiui, išeinant iš kambario dešimčiai ar penkiolikai minučių, kaitrinę lemputę geriau išjungti, o taupomąją palikti degti, kadangi taip bus sutaupyta daugiau energijos. Cokolinės elektros lemputės už kaitrines pranašesnės ilgaamžiškumu, be to, dalis elektroninių prietaisų budinčiam režime naudoja elektros daugiau negu naujosios lemputės, taigi jų naudojimas ne tik ekologiškai, bet ir ekonomiškai naudingas.

Dar viena svarbi bendra gamtos ir žmonijos problema — miškų kirtimas. Tai vienas iš didžiausių mūsų pačių sukeliamų pavojų planetos aplinkai. Iš medienos galima padaryti daug ką: gaminti baldus, įvairias dekoracijas, naudoti kaip kurą. Tačiau kertant miškus gamtai galima padaryti neatitaisomos žalos. Pavyzdžiui, atogrąžų miškai kertami itin aktyviai, tačiau nesirūpinama jų ateitimi… Jie auga regionuose, kur klimatas stabilus, lengvai atspėjamas. Šiuose miškų masyvuose rūšių yra daugiausia, tačiau jie ir pažeidžiami lengviausiai. Juos iškirtus pasekmės dažniausiai būna katastrofiškos. Beveik visus maisto išteklius atogrąžų miškuose sudaro augalai, kurie mišką iškirtus pranyksta, o naujas miškas su tokia pačia rūšių įvairove toje vietoje jau nebeatauga, taigi žala nepataisoma.

Jau dabar žemės išlikimui grasina klimato atšilimas, kurio dėka tirpsta ledynai ir kyla planetos vandens lygis, bei besaikis energijos resursų naudojimas. Mokslininkai nustatė, kad vien Europos žemyne per XXa. temperatūra pakilo 1 laipsniu pagal Celsijaus skalę, tiek pat, kiek per 100 amžių pakilo planetos temperatūra. Ir kuo toliau, tuo sparčiau tai vyks… Per XXIa. planetoje numatomas 2-7 laipsniu pagal Celsijaus skalę temperatūros pakilimas. Nustebote? Išties skamba kraupokai.

Ekonominė krizė niekai palyginus su ekologine krize. Ekologijos ekspertų parengtoje ataskaitoje „Gyvoji planeta“ įspėjama, kad jei nesumažinsime vartojimo, Žemės gyventojams naujos planetos reikės jau 2030m. Šiuo metu žmonija sunaudoja 30% daugiau žemės resursų bei išmeta į aplinką 80% daugiau rūgštinančių sieros ir azoto junginių nei galima, todėl ekosistemos nespėja atsinaujinti. Pavyzdžiui, kiekvienas iškastinio kuro – anglių, naftos, dujų ar jų produktų kilogramas degdamas vidutiniškai sunaikina tris kilogramus gryno deguonies. Tiek deguonies yra lygiai 10-yje kubinių metrų oro ir jis sunaikinamas, deja, negrįžtamai. Prognozuojama kad jei iškastinio kuro naudojimas bus stabilizuotas ties 6 mlrd. tonų per metus riba, per artimiausius 500 metų bus sunaikinta mažiausiai 1 proc. atmosferos deguonies resursų – negrįžtamai, o anglies dioksido koncentracija atmosferoje padidės iki katastrofiško 0,3 proc. Taipogi nustatyta, kad 40% žalos planetai sudaro ekonomiškai stiprios valstybės „milžinės“ — JAV ir Kinija. Ar dar galime išgelbėti savo planetą? Yra optimistų, kurie tiki sėkme ir imasi iniciatyvos. Š.m. Kovo 29 d. 20 val. vietos laiku pasaulio žmonės, įstaigos, miestai buvo kviečiami vienai valandai išjungti šviesas. Ši Pasaulio gamtos fondo (PGF) paskelbta Žemės valandos akcija skirta skatinti imtis veiksmų klimato kaitai mažinti. O 1971 m. Jungtinės Tautos pavasario lygiadienį, Kovo 20 diena, paskelbė Pasauline Žemės diena. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius Johnas McConnellis kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas taip pat tapti Žemės globėjais, o pavasario lygiadienį, kuris skirtingose planetos vietose yra kovo 20 – 21 d., minėti kaip Pasaulinę Žemės dieną. Atsiliepdama į šį kreipimąsi, tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir Lietuvoje.

Net ir pesimistams reikia mokėti įžvelgti ir šviesos spindulėlį tamsioje belangėje… Augalai gamina deguonį, ir, nors tai ir gali pasirodyti visai beprasmiška, 1 ha mišraus miško per metus pagamina 10–15 tonų, krūmai – iki 10, pievos – 5–6 , o 1 ha tankiai apželdinto miesto – 0,8–1 toną deguonies, o 1 kvadratinis metras vejos per vegetacijos laikotarpį sugeria nuo 48 iki 768 gramų anglies dvideginio ir išskiria nuo 35 iki 560 gramų deguonies. Anglijos Bristolio universiteto mokslininkai nustatė, kad šviesą atspindintys augalai mažina žemės temperatūrą. Specialiai veisiant augalus, kuriems būdingos geresnės šviesos atspindėjimo savybės, vadinamasis albedas (jį nulemia lapų paviršiaus plotas) galima smarkiai paveikti Žemės temperatūrą. Nustatyta, kad jau 2100 metais birželį, liepą ir rugpjūtį Šiaurės Amerikoje ir Europoje temperatūra sumažėtų 1 laipsniu pagal Celsijaus skalę, o kitose pasaulio vietose — 0,1 laipsnio.

Taigi, pats laikas suprasti, kad, kaip jau minėjau, jei imame turime ir duoti, o tai visai nesunku padaryti net keliais būdais. Daugiau važinėkime viršuoju transportu, dviračiais, būkime gamtoje, ją valykime, rūšiuokime šiukšles, mažiau kirskime miškus, naudokime ekologišką kurą, vartokime saikingai, maitinkimės ekologiškai, naudokime taupiąsias elektros lemputes, elektroninius termometrus ir žemė lengviau atsikvėps, sužaliuos, pralinksmės, nes mes jai padovanosime švarą.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: