Ekologija, ekonomika ir buitis

Gintarė Ambrozaitytė

,,Per save neperšoksi“- tokia patarle norėčiau atsakyti į problemą ,,Ką daryti“? Visais laikais buvo teršiančių aplinką žmonių, bet gyvenimas modernėja. Pavojaus varpais imta mušti po 2005-ųjų metų NASA mokslinio instituto GISS paskelbtų duomenų apie šilčiausią žiemą nuo 1860-ųjų metų. Kokia šilčiausia žiema, jei už lango -15oC laipsnių šalčio, o meteorologai žada dar šaltesnius orus? Tačiau, tai tik apgaulingas požiūris –klimatas šyla, ledynai tirpsta, ir nesvarbu, jog už lango termometro stulpelis vis daugiau krinta žemiau 0oC.

Per pirmuosius kelis milijonus žmonių egzistavimo metų, jų buvo nedaug, todėl ir įtaka aplinkai buvo nedidelė. Didėjantis žmonių skaičius lėmė spartesnę urbanizaciją ir pramonės augimą, kurio pasekmė – globalinis atšilimas. Kiekvienas iš mūsų gyvename didinguose ir įspūdinguose Gamtos namuose, tačiau požiūris į juos skiriasi: vieni suvokiame ir pripažįstame, jog šiuose namuose esame tik svečiai, ir elgiamės, kaip dera svečiams, o kiti –tarytum peiliukai iš vieno animacinio filmuko – gulamės ir keliamės su viena vienintele mintimi, kaip mes ,,valdome“ ar ,,valdysime“ tuos gamtos namus . Reikia nepamišti, kad gamtoje gyvena nesuskaičiuojama galybė gyventojų – nuo pačių mažiausių, matomų per mikroskopą, iki stambiausių žinduolių : dramblių, banginių. Mes, žmonės, tarp šio begalinio skaičiaus rūšių esame tik mikroskopinė dalelytė, neveltui Jungtinės Tautos (JT)

2010-uosius paskelbė Tarptautinės biologinės įvairovės metais, taip pabrėždamos, kad žmonių gerovė prastėja nykstant gyvūnams. Pasak mokslininkų, retų rūšių gyvūnų Žemė netenka taip sparčiai, kad gretai galėsime stebėti ,,šeštąjį didįjį išnykimą“ ir tai nebus evoliucijos padarinys, tai taps neapgalvotos žmonių veiklos rezultatu. Mūsų protėviai medžiodavo dėl maisto –mes dėl pramogos, norėdami gyventi geriau negu mūsų ,, kaimynas“ statomės didesnius ir erdvesnius namus taip naikindami gyvūnų buveines .

Taigi, nuo seno gamta jai padarytą žalą stengdavosi atkurti pati, tačiau atėjo metas, kai žmonių veikla pasiekė tokią ribą, kad gali būti pakenkta visos biosferos ekosistemoms. Biologinės įvairovės sumažėjimas bus labai žalingas pačiai žmonijai, nes negalime apseiti be gamtose gėrybių, pvz., statybinių medžiagų, maisto, vaistų ir kt.

Dėl atšilimo priežasčių ginčijamasi, tačiau daugelis mokslininkų mano, kad žmogaus veikla spartina šį procesą. Ekologija , ekonomika ir buitis –glaudžiai susijusios žmogaus veiklos sferos. Kuo ekonomiškai stipresnė šalis, tuo laisviau gyvena jos gyventojai, o jų buitis aprūpinta nereikalingomis masinio vartojimo prekėmis, kurios galiausiai išmetamos, kaip pasenusios ar nebetinkamos vartojimui , taigi ,,šiukšlės“ tampa nebe žmonių , o aplinkos problema. Taip susidaro uždaras , mažiau nei per šimtmetį susiformavęs ratas tarp ekologijos, ekonomikos ir buities. . Jei popierinės pakuotės greitai sunyksta, tai plastmasė, stiklas nyksta šimtus metų. 1987 m. rugsėjo

16 d. Monrealyje priimtas ,,Monrealio protokolas“ dėl medžiagų, ardančių ozono sluoksnį. Šį protokolą pasirašiusios šalys įsipareigoja mažinti ozono sluoksnį ardančių medžiagų išsiskyrimą – pradėti šviesti gyventojus, dėl aplinkos taršos padarinių. Teršdami aplinką atimame iš savo artimųjų švarią aplinką ir gryną orą. Ką tai reiškia? Kiekvienas iš mūsų turime sau artimų ir mylimų žmonių, kuriems linkime visko, kas geriausia, tad kodėl atimame iš jų galimybę gyventi švaresnėje aplinkoje, kvėpuoti grynesniu ir švaresniu oru.

Ne veltui sakoma, kad save ir draugą geriausia išbandyti kalnuose. Kodėl? Todėl, kad ten vis dar valdo gamta, ten žmogus dar suvokia savo ribotumą ir menkumą prieš gamtą. Skaityti ar stebėti kaip teka saulė? Jei paliksime ekologines problemas kitiems, tai po 10 ar 20 metų mums beliks tik skaityti apie tai ką kažkada galėjome stebėti.

Nuo ko pradedami atlikti dideli darbai? Nuo plano. Jei ir mes susikursime efektyvų ir veiksmingą planą, o svarbiausią pagal jį veiksime, neabejotinai tapsime realia jėga, galinčia pakeisti esamą padėtį. Pvz.: jei kaskart besivalydami dantis užsuksite čiaupą, per metus sutaupysite kelis šimtus litrų vandens ir į aplinką pateks 3 kilogramais mažiau šiltnamio dujų. Žmogaus ir gamtos ryšys dramatiškai pakito, to niekas nepaneigs. Medžiuose ošiantį vėją pakeitė gatvių triukšmas, saulę atstoja elektros šviesa. Vargu ar nuoširdų teigiamą atsakymą galėtume atsakyti, jeigu Antanas Baranauskas paklaustų : ,,Girdit, kaip šakom šnibžda medžių kalba šventa?“. Tai, kuo šimtmečiais tikėjo mūsų protėviai pakeitė informacinės technologijos: kompiuteriai, muzikiniai grotuvai, natūralius produktus ir vitaminus pakeitė modifikuoti produktai, dirbtiniai maisto papildai ir vitaminai. Ir tai nenuostabu, nes gyvename XXIa.

,,Žalieji“ – kas jie? Grupelė bendraminčių, nenorinčių atiduoti savo likimo į masinės gamybos ir užterštumo pasekmių rankas. Jie atstovauja mus, viso pasaulio žmones, prieš mūsų pačių sukurtus įstatymus, prieš atsiradusią taršą. Gal taip kaip gamtą pakeitė kompiuteriai, dirbtiniai žmogaus sukurti mechanizmai, kada nors ir mus ,žmones, pakeis mūsų pačių sukurti robotai. ,,Žalieji“ neturėtų būti tik grupelė žmonių mąstančių ,,kitu kampu“, jais turėtume vadintis mes. Ar atsimeni laikus, kai geltonkasės lietuvaitės savo kasas plaudavo su lietaus vandeniu? Kas atsitiktų, jei šiandien jos tai pakartotų ? Tikriausiai Jūsų veidą nušvietė nuoširdi šypsena.

Taip kaip maži dalykai, kasdieninės smulkmenos, akimirkos sudaro gyvenimą, taip maži ir menki įvykiai: šiukšlių palikimas stovyklavietėje, beatodairiškas medžių kirtimas, sukėlė masinę problemą.

Taigi, ką daryti? Žinoma, pradėti reikėtų nuo savęs: nepalikinėti elektros prietaisų ,,budėjimo“ režimu (jie gali suvartoti nuo 4-10 % namų ūkyje suvartotos energijos, pirkite tiek kiek, suvalgote

( naudokite pirkinių sąrašus) –taip ne tik prisidėsite prie gamtos saugojimo, bet ir sutaupysite!

Tačiau tvirtinti, kad dėl klimato kitimo yra kalti vien žmonės -negalima. Klimato kaitą sąlygoja saulės aktyvumas, ugnikalnių įsiveržimai, žemės orbitos kitimas, šiltnamio dujos. Reikia nepamiršti ir to, kad šiltnamio efektas –tai procesas, kurio metu atmosferos dujos(šiltnamio dujos) , sugeria infraraudonąjį spinduliavimą, o tai sukelia atmosferos bei planetos įšilimą. Jeigu nebūtų šiltnamio dujų žemės temperatūra tesiektų 30oC, o tokioje temperatūroje gyvybė neegzistuotų, tačiau, jei ji ir toliau taip sparčiai kils – tai pasaulio visuomenę gąsdinančios hipotezės virs realybe.

Sakoma, kad kiekvienas žmogus turi misijų, tačiau gimdamas jas pamiršta. O gyvenimas suteikia galimybe jas atrasti, pažinti save, sąmoningai suvokti savo paskirtį ir įprasminti gyvenimą…

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: