Išradimas

Austė Petkevičiūtė (koordinavo mokytoja Loreta Klivienė)

Dar visai neseniai, prieš šimtą ar daugiau metų, gyveno vienas chemijos mokslų daktaras, vardu Ekoenšteinas. Jam nepatiko žmonių dėmesys ir todėl nemėgo rodytis viešumoje. Dirbdavo Ekoenšteinas savo laboratorijoje dienom ir naktim, tačiau apie jo išradimus tik kartais prabildavo vienas kitas, bet kalbos ir likdavo kalbomis, o prasitarę būdavo išjuokiami ir kartais bepročiais išvadinami, mat. labai jau neįprasti ir fantastiški atrodydavo daktaro darbai ir jų rezultatai.

Dažnai Ekoenšteinas žiūrėdavo pro savo laboratorijos langą ir baisėdavosi žmonių kultūra. Matydavo, kaip nesaugoma yra aplinka, kaip teršiami miškai, miestai ir kaimai, kaip niekinama visa gamta. Galbūt todėl ir nemėgo mokslininkas žmonių, o gal tiesiog patiko vienišiaus gyvenimas. Nebuvo jis žmonių mylėtojas, jo žavėjimosi objektas buvo gamta ir kartais, kai būdavo labai tamsu, jis išeidavo iš laboratorijos į tokią giraitę, kurioje ir nutiko vienas keisčiausių nutikimų mūsų istorijoje. Atsirėmęs į seną ąžuolą mokslininkas apžiūrinėjo savo naująjį išradimą- mažą šiukšliadėžę, į kurią patekusios šiukšlės ir chemikalai patys susinaikindavo ir taip nepatekdavo į aplinką. Tiesa, norėjo Ekoenšteinas, kad taip veiktų jo naujasis išradimas, tačiau mažai šiukšliadėžei kažko trūko, o mokslininkas negalėjo pasakyti ko. Bemąstydamas taip ir užmigo šalia seno ąžuolo. Iš gilaus miego Ekoenšteiną išbudino smarkus žaibo trenksmas, atrodė, lyg trenkė visai čia pat. Daktaras taip išsigando to žaibo, jog pamiršęs savo išradimą kaip vėjas lėkė į savo laboratoriją, o grįžęs savo mažosios šiukšliadėžės mokslininkas rado tik žaibo išdegintą skylę medyje…

Ne kartą žmonės pasakojo kaip matė keistą gyvį: nei daiktą, nei žmogų, tačiau su plačiai prasiveriančia burna ir ryjantį visokį šlamštą. Kartą vienas diedukas pasakojo keitęs elektros lemputę šviestuvui, kai staiga prašvilpė it uraganas kažkoks padaras, prarijo senas nebereikalingas elektros lemputes, ir parvertė senį nuo suolo, o gal senis iš išgąsčio išgriuvo pats… Iki šiol žmonės juokiasi iš šios ir daugelio kitų istorijų, kol nesusiduria akis į akį su keistu viską ėdančiu padaru.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: