Girios gatvelėmis

Ieva Masilionytė

Du draugai – Ežiukas-Dygliukas ir Sraigė-Raigė niekur neskubėjo. Mėgdavo rytais susitikti, kartu pusryčiauti, pasišnekučiuoti, žodžiu, įdomiai leisti laiką. Beveik visi girios bičiuliai Dygliukui ir Raigei mėgo pasakoti įvairiausius savo nuotykius. Todėl šiedu žinojo, kas vyksta miške, kas dedasi už jo ribų.

Miško alėjose gyvenimas virte virė. Tvarkingai rikiavosi namukai, vieni mažesni, kiti didesni. Puikavosi parduotuvės ir net restoranas ,,Gyvasis peizažas“. Čia miško gyventojai mėgo kramsnoti riešutėlius ir kitus skanėstus, šventė šventes, leido laisvalaikį. Miške nepasiklysi – prie namų pritvirtinti numeriai, kabo švelniausių garsų skambučiai. Kadangi miškas didelis, eiti pėstiems žvėreliams buvo nepatogu. Todėl jie turėjo mažuosius automobiliukus, galėdavo užsivesti juos ir važiuoti aplankyti artimųjų ir draugų. Patogiausia buvo tiems, kurie patys mokėjo skraidyti. Tačiau neskraidantiems mechanikė Pelėda sukonstravo lėktuviuką ir įrengė neblogą oro uostą. Lėktuvėlius ir automobiliukus bičiuliai gaminosi iš pagaliukų, lapų, gilių, kankorėžių ir kitų gėrybių, kurias tik buvo galima aptikti miške.

Linksma žvėreliams buvo žiemą. Tačiau kai pūgos priversdavo sniego, jie nelabai turėdavo kuo misti. Todėl visiems padėdavo voverės. Juk jos visą rudenį nešė visokiausias sėklas, kankorėžius, giles į sandėlį, kad žiemą visi žvėreliai galėtų skaniai pasisotinti. Sotūs girios gyventojai ilgai miegodavo arba tiesiog linksmindavosi. Vasaros rytais surinktus rasos lašelius pildavo į saugyklas. Pasiruošdavo vasaros karščiams. O vėlų rudenį, kai prasidėdavo šalčiai, žvėreliai visas atsargas išpildavo į didžiulį kurmių iškastą griovį. Vanduo sušaldavo ir taip atsirasdavo baseinas – čiuožykla. Raigė, pati slidi, čia buvo nepralenkiama. O Dygliukas adatėlėmis atsiremdavo į ledą ir niekada neparkrisdavo. Kokių tik linksmybių neprisigalvoja miško gyventojai! Įsivaizduokite, net stalo tenisą žaidė! Kiškis – vikriausias žaidėjas. Kaštonas – tai jų kamuoliukas, o raketės – ūmėdės. Susirinkdavo žiūrovų, visiems buvo smagu.

Žvėreliai ne tik linksminosi, jie ir rūpesčių turėjo – sprendė labai svarbią problemą: kaip padėti žmonėms sveikiau gyventi.

– Šiandien ypatinga diena, – sušnabždėjo rengdamasis kostiumą ir siaudamas batus Dygliukas. –

Reikia gražiai pasipuošti. Padailinti savo ilguosius spygliukus irgi būtų neprošal. Juk tinkamai pablizginti spygliai daug gražiau švyti.

Kitoje gatvės pusėje taip pat nerimo aistros.

– Greičiau, greičiau, kiški! – šaukė Raigė. – Juk vakare didžioji konferencija. Reikia spėti jai pasiruošti.

Nors dar tik ankstyvas rytas, bet gyvūnėliai jau visi ant kojų. Laksto, juokiasi, puošiasi – gyvenimas verda. Apie 49 valandą miško laiku (mūsų 13.00 val.) bičiuliai susėdo savo namukuose prie staliukų ir pradėjo ruoštis ilgai lauktai konferencijai.

Dygliukas, kaip paskirtasis konferencijos vadovas, per kelias valandas parašė ilgiausią miško istorijoje kalbą. Tik jam iškilo klausimas: kaip tokį didelį lapą įdėti į savo mažąjį automobiliuką? ,,Juk jis, palyginti su mano mašina, toks didelis, kažin ar tilps. Na, bet aš ką nors sugalvosiu“, – sušnabždėjo tyliai Dyglius.

Raigė nekantrauja, ji taip pat norės pasisakyti. ,,Bet juk dar reikia palaukti vakaro“, – barasi pati su savimi.

Pagaliau pagaliau! 54 valanda vakaro ( 18.00 val.). Prie restorano ,,Gyvasis peizažas“ jau rikiuojasi įvairaus dydžio mašinytės, o iš jų išlipa pasipuošę miško žvėreliai.

– Kaip mes ilgai laukėme šios akimirkos! – negali nuslėpti savo džiugesio gyventojai.

– Galų gale! – sušuko voverė atvažiavusi su visa savo šeimyna.

– Eime vidun, – kažkas suskubo pakviesti ir nuskuodė į restoraną.

Susirinkę visi: voverės, bebrai, paukščiai, kiškiai, sraigės, ežiai, briedžiai, stirnos, lapės, žodžiu, visi miško gyventojai.

Restoranas papuoštas įvairiausių spalvų girliandomis, surikiuotos kėdės, scenoje stovi tribūna, iš kurios bus skaitomi pranešimai Pirmasis, kaip ir reikėjo tikėtis, nuo didžiojo krėslo atsistojo Dygliukas.

– Gerbiamieji miško gyventojai, – pradėjo savo didžiąją kalbą, –šiandien mums visiems ypatinga diena. Konferenciją ,,Švari gyvybė“ skelbiu pradėtą!!!

Gyventojai plojo taip smarkiai, jog sienos trūkinėt pradėjo.

– Mielieji, – tramdė savo bičiulius Dyglys. – Noriu pasakyti: tai ką mes ruošiamės įgyvendinti jau seniai, padarysim dabar. Jūs žinote, kad oro teršalus galima skirstyti į pirminius ir antrinius. Pirminiai oro teršalai į aplinką išmetami tiesiogiai. Tai sieros ir azoto oksidai, anglies monoksidas ir dioksidas. Žinoma, tai dar ne visi aplinkos teršalai, – tęsė Dygliukas. – Antriniai teršalai susidaro iš pirminių jiems reaguojant tarpusavyje ar su aplinkoje esančiomis medžiagomis. Mūsų tikslas, bičiuliai, užkirsti kelią antropogeniniams (susijusiems su žmogaus veikla) ir natūraliems (gamtiniams) taršos šaltiniams. Pirma, ką mums reikia padaryti, tai išvalyti sąvartyną, kuris yra visai netoli mūsų, nes šiukšlynuose susidaro metanas. Antra problema: mes patys turime padėti žmonėms susitvarkyti vandens įrenginius, kad pro mūsų namelius pratekantis vanduo būtų švaresnis.

Ir trečia, mums patiems reikia pasukti galvas – sukurti ekologišką mašiną. Tokią, su kuria galėtų važinėtis ir žmogus, ir miško gyventojas, – tvirtai pabaigė kalbą ežiukas.

– Žmogus pats didžiausias naikintuvas! – riktelėjo priekyje sėdintys mažieji Voveriukai.

Kalbėjo daugelis, karštai, nuoširdžiai, nes jiems rūpėjo miško likimas. Konferencija pavyko! Dabar žvėreliams teks kibti į darbą. Padėti žmonėms gyventi sveikiau.

Gerai nusiteikę visi susėdo į savo automobiliukus ir nurūko namučio. Dygliukas su Raige užsuko pas savo gerąją pažįstamą Pelėdą. Svečiai papasakojo senajai išminties galiūnei apie tai, kokį gerą darbą jie nori padaryti žmonijai. Žiniuonė Pelėda pažadėjo padėti bičiuliams. Kaip buvo nutarta konferencijoje, ryte gyventojai turi atsinešti pirštines ir būriuotis sutartoje vietoje prie parduotuvės. Važiuodamas namo Dygliukas nusprendė apžiūrėt šiukšlyną. Pakilęs į didįjį kalną, Dygliukas nustebo.

– Vos prieš kelias dienas buvau čia, o šiukšlių beveik padvigubėjo! Kaip visa tai reiks iškuopti?! – sielojosi Dyglius. – Nuo ko pradėti?! Juk tai pirmoji mūsų akcija. Niekad niekas nieko panašaus nedarė!

Po kelių minučių jaunasis žmonijos gelbėtojas šiek tiek aprimo. ,,Mūsų daug ir mes tai padarysime!“

Dygliukas grįžo į namus. Prieš tai dar spėjo užsukti į netoliese buvusią parduotuvę.

Išaušo gražus pavasario rytas. Saulutė plieskia kaip įmanydama. Danguje nė vieno debesėlio. Aukštai medžiuose jau skamba pirmosios giesmelės. Nuo pat ankstyvo ryto draugai susirinko sutartoje vietoje, netrukus prasidės talka. Nors Dyglys miegojo vos kelias valandas, atpūškino pirmas.

– Ar jau visi? – apsidairė Raigė.

– Taip! Taip! – pasigirdo balsai.

Dygliukas pradėjo aiškinti, kokius darbus kas atliks:

– Pirmiausia, voverės, kiškiai ir peliukai tvarkys aplinką aplink šiukšlyną. Bebras valys griovį, kad neliktų šakučių, kurios užteršė vandenį. Visi likusieji eisit su manimi – tvarkyti šiukšlyno. Užsimaukite pirštines, nes gali būti aštrių daiktų. Briedžiai su sunkvežimiais vežios šiukšles į konteinerius, kurie stovi miško pakraštyje. Taigi pradėkime darbą!

Ir darbininkai pradėjo misiją. Darbas rūko kaip iš pypkės. Šernienė darbavosi savo restoranėlyje, nes darbininkai po darbo susirinks čia. O ką gi veikė išmintingoji Pelėda? Ji jau konstravo naująją mašiną.

Po kelių valandų pavargę bičiuliai sugužėjo į restoraną. Pusė darbo jau padaryta. Kitą pusę jie pasiliko kitam kartui. Pasisotinę bičiuliai skubėjo į savo namelius. Grįžę į namelius ir pailsėję, nusprendė apsikuopti savo kiemuose. Diena buvo kaitri, tad ir sniego jau neliko nė lopinėlio. Kiekvienas triūsė savame kieme. Kiškiui bebras padėjo supjauti malkas, voverė su geniu tvarkė šakeles aplink jau ištirpusią čiuožyklą (dabar čia bus baseinas). Raigė ir Dygiukas irgi nesėdėjo rankų sudėję. Ežiukas tuoj pat ėmė grėbti užsilikusius pernykščius lapus aplink namus, o sraigė ravėjo miško gėlių darželį. Diena blėso, artėjo naktis. Smagiai padirbėję išsiskirstė ir saldžiai sumigo savo nameliuose.

O kitą rytą… Švaros diena buvo ir žmonių pasaulyje, taigi kažkoks ,,tvarkdarys“ padegė dar nebaigtą tvarkyti šiukšlyną. Ugnis įsigavo, apsiautė didžiulį lauką ir artėjo prie miško. Į namelius jau skverbėsi dūmų kvapas. Ežiukas su Pelėda tuo metu darbavosi prie ekologiškos mašinos. Raudona ugnis didėjo, plėtėsi, darėsi vis rūstesnė, vis piktesnė. Miško gyventojai nežinojo, ko imtis. Kiškio namelis, stovėjęs arčiausiai pievos, jau paskendo liepsnose. Dar niekados girios gyventojams nebuvo iškilęs toks pavojus. Nė karto žvėreliai nematė tokios rūsčios ugnies.

Netikėtai Raigei šovė puiki mintis. Juk yra baseinas! Ledas ištirpęs. Galima rasos lašeliais užgesinti gaisrą. Tik kaip nunešti vandenį iki ugnies? Genys pasiūlė iš žolės narelių padaryti ilgą žarną gaisrui gesinti. Skubėjo kaip įmanydami, bet žarna išsprūdo iš rankų ir ugnis pasiglemžė dar kelis namelius. Žvėreliai sutriko: ko dar griebtis? Bet ugniai nepasidavė. Staiga Dygliukas su Pelėda prisiminė – yra lėktuvas. Reikia skristi į gaisrinę ir paprašyti pagalbos… Ežiukui su išmintingąja Pelėda pavyko pakilti nuo žemės.

Po kelių minučių pasigirdo gaisrinės sirena. Atvyko gaisrininkas Vilkas. Teko gerai paplušėti, kad užgesintų tokią didelę ugnį.

Po gaisro praslinko kelios dienos. Dygliukas su Pelėda nepasirodė… Sklido kalbos, jog grįžtantį lėktuvą pasiglemžė liepsna.

Praėjus savaitei gyvūnėliai jau statėsi naujus namelius. Bet gyventojai buvo liūdni, jie vis laukė sugrįžtančių draugų… Gal ir dabar tebelaukia…

Liko nepabaigta Dygliuko ir Pelėdos konstruota ekologiška mašina. Planai yra, bet niekas nesupranta ką išmintingoji Pelėda ten nusibraižiusi ir kokių detalių reikia.

Gal sukonstruota mašina būtumėm važinėję ir mes?

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: