Žaliasis kodas

Paulina Šliumpaitė

Ekologijos tema labai svarbi. Kiekvienas žmogus turi subjektyvią nuomonę apie aplinkosaugą, globalinį atšilimą ir ekologiją. Šie dalykai glaudžiai tarpusavyje susiję: sveikas maistas nekenkia žmonėms ir orui, aplinkosauga padeda spręsti ekologines problemas. Riba tarp ekologiško gyvenimo būdo ir masinės psichozės yra labai trapi. Kadangi ši tema mane taip pat domina, parengiau anoniminę anketą ir pasiūliau ją užpildyti dviem grupėms žmonių: paaugliams bei suaugusiems. Iš gautų tyrimo rezultatų paaiškėjo įvairaus amžiaus žmonių požiūris į ekologiją bei aplinkosaugą. Į kai kuriuos mums rūpimus klausimus pabandysiu atsakyti remdamasi suaugusiųjų ir paauglių nuomonėmis.

Ekologija – ne tik sveikas maistas

Ką žmonėms reiškia ekologija? Man asmeniškai visų pirma ji siejasi su sveiku maistu, bet apskritai man ekologija – pasaulis be teršalų, ir jame gyvena sveiki, laimingi žmonės. Lietuvoje mes nematome pakankamai pavyzdžių, kaip reikėtų visiškai sveikai gyventi, tai yra, ne tik sveikai maitintis, bet ir atsisakyti automobilio ar gyventi ekologiškame būste. Žmonių nuomonės šia tema yra skirtingos. Pažvelkime į jaunimą. Paauglys vaikinas mano, kad ekologija – tai laiko ir pinigų švaistymas. Anoniminėje apklausoje jis ne kartą paminėjo nepasitenkinimą valdžia. Vadinasi, ekologija ir aplinkosauga nuo valdžios iš tiesų labai priklauso, tad mes iš jos daug tikimės. Trylikametei merginai ekologija reiškia pasaulį, kuriame gyvens ji ir jos vaikai maždaug po dešimties metų. Tai parodo, kaip ateities pasaulis yra priklausomas nuo dabar mūsų daromų veiksmų. Tačiau pasiklausykime, ką kalba suaugę. Jiems ekologija – tai mokslas, vartojimo mažinimas, gyvenimo būdas, sveikas mąstymas. Apibendrindama galėčiau teigti, kad mūsų dabartinis susirūpinimas ekologija, sukuria geresnę, sveikesnę, švaresnę ir gražesnę ateitį ateinančioms kartoms.

Aplinkosauga Lietuvoje rūpinamasi nepakankamai

Aplinkosauga – sistema, padedanti derinti gamtos išteklių naudojimą su gyviems organizmams ir žmogui gyventi tinkamos aplinkos išsaugojimu. Štai čia apklustųjų nuomonė vienareikšmė: aplinkosauga Lietuvoje rūpinamasi nepakankamai, labiau skatinamas vartojimas nei išteklių sauga, politikai yra savanaudžiai, jų savanaudiškumas neigiamai veikia visuomenę, žmonės važinėja senais automobiliais, kurie išmeta penkis kartus daugiau teršalų nei nauji. Ir aš šiems teiginiams pritariu. Atrodo, kad Lietuva rūpinasi tik vienu dalyku – ekonomine krize, o ekologijos problemos, kurios taip aktualios visame pasaulyje, mums tokios svarbios neatrodo. Ir vėl nepasiteisina mūsų lūkesčiai. Belieka tikėtis, kad dar pasiteisins ir bus pradėta rūpintis išteklių saugumu bei kitomis aplinkosaugai būdingomis problemomis.

Sėdėsime ant plastikinių maišelių

Labai svarbu ne tik kalbėti, bet ir rūpintis atliekų rūšiavimu bei perdirbimu. Yra sukurta nemaža reklamų ir filmų, kurie parodo, kas mūsų laukia, jeigu tinkamai nesielgsime su atliekomis. Daugelis sutiktų, kad atliekas rūšiuoti gyvenant mieste yra beveik beviltiška. Net paauglys mano, kad rūšiuodami atliekas mes gaištame laiką, nes atėjus laikui šiukšles išvežti, jos visos būna sumetamos į vieną konteinerį. Turbūt jis taip mano ne be pagrindo. Prisiminkime Indiją. Ten tokie šiukšlynai, kad visos atliekos virsta į gatves, kur važiuoja automobiliai. Žmonės anksčiau ten atliekomis nesirūpino, tad štai koks rezultatas dabar. O dabar grįžkime į Lietuvą. Čia gyvena žymiai mažiau žmonių, bet sunaudoja palyginti daug įvairių maišelių ir kitų iš negreitai yrančių medžiagų pagamintų pakuočių. Jeigu mes nekreipsime dėmesio į savo vartojamų pakuočių skaičių, greitai mes parkuose sėdėsime ne ant žolės, o ant maišelių ir plėvelių, kvėpuosime ne liepų žiedų aromatu, bet pūvančių maisto produktų kvapu. Tada nuspręsime, kad nieko čia jau pakeisti nebeįmanoma, todėl šiukšlinsime dar labiau. Pagaliau nustosime laikytis elementarios higienos. Ar tokiame pasaulyje mes norime gyventi?

Kol dirba „Kauno švara“ – tai ne mūsų rūpestis

Apie ekologines problemas Lietuvoje galima išgirsti įvairių pasisakymų. Dauguma teigia, kad tokios problemos visuomenėje yra svarbios, bet pasitaiko ir manančių, kad kol dirba „Kauno švara“, tai ne mūsų rūpestis. Manau, toks požiūris yra visiškai nepagrįstas, bet nuomonė išlieka nuomone. Sutikime, kad ekologinės problemos sprendžiamos be didelio atsakingumo ir dėmesio, o daugumai rūpi tik tiek, kiek tai madinga. Tačiau paklausus, ar reikia plėsti žinias apie ekologiją ir aplinkosaugą mokymosi įstaigose, visi atsako taip, nes juk norėtųsi gyventi sveikiems, švariame pasaulyje, o ne mirti jauniems nuo globalinio atšilimo, kurį, ko gero, mes patys ir sukelsime.

Už tai, kad sveiko maisto lentynose nebūtų dulkių

Mūsų visuomenei labai akluotu maitintis ekologiškai. Ne vienoje parduotuvėje pastebime sveiko maisto skyrius, bet paklausti, ar tokį maistą perkame, susimąstome, kad ne dažnai. Kodėl? Todėl, kad tai brangu. Žmonės dėl kainos renkasi nenatūralius maisto produktus, o sveikuosius palieka dulkėti lentynose. Gal visgi reikėtų prisiminti, kad pasauliui galime padėti ne vienas ir ne du, o visi kartu! Taigi sumažinę ekologiško maisto kainas, mes ne tik patys sveikai maitinsimės, bet ir padėsime spręsti ekologines problemas.

Globalinio atšilimo vairą palikime gamtos rankose

Išgirstama šimtai skirtingų nuomonių apie globalinį atšilimą. Visiškai sutinku, kad nuspręsti teisingai yra labai sunku, nes visuomenė apie tai negauna pakankamai informacijos. Laikraščiuose skelbiama, kad tokio reiškinio iš tiesų gali visai nebūti, nes kai kuriose vietose ledynai ne tik netirpsta, bet atsiranda nauji. Tačiau nepaneigčiau ir to, kad globalinis atšilimas yra natūralus gamtinis reiškinys, kurį mes galime tik pagreitinti, o jei neteršime gamtos – jos vairas liks pačios gamtos rankose. Nors ir yra žmonių, kurie netiki globaliniu atšilimu, manau, nereikėtų greitinti šio proceso, kuris kažkada, anksčiau ar vėliau, vis tiek įvyks.

Taigi, remdamasi savo surinktais duomenimis, supratau ir nudžiugau, kad ekologijos problemos ir aplinkosaugos rūpesčiai Lietuvos žmonėms išties svarbūs. Būtų smagu, kad ekologija nustotų gyvuoti kaip mada ir taptų ne vieno ir ne dviejų žmonių gyvenimo būdu.

Advertisements

One response to this post.

  1. Posted by Susidomejes on gegužės 6, 2010 at 18:25

    Sveiki,
    gal galite pamineti filmu, kurie parodo, kas musu laukia, jeigu tinakmai nesielgsime su atliekomis? Dekui.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: