Kenkiame patys sau

Vita Berenytė

Eidami į mišką, deja, dažnai pirmiausia pastebime ne gamtos grožį, o išmėtytus butelius, panaudotas maisto pakuotes. Labai gaila, kad žmonės poilsiaudami miške elgiasi neatsakingai: ne tik palieka šiukšles, bet ir kerta medžius, juos laužo ir degina nesaugiose laužavietėse, taip sukeldami grėsmę pačiam miškui ir jo gyventojams – žvėreliams ir paukščiams, vabzdžiams.

Panašiai nemaža dalis poilsiautojų elgiasi ir prie vandens telkinių, net nesusimąstydami apie savo poelgių daromą žalą gamtai. Kažin, ar jie elgtųsi taip, jei žinotų, kad šiukšlės, tirpdamos vandenyje, sugeria deguonį, keičia vandens spalvą ir skonį. Šiukšlės teršia vandens telkinių dugną, kenkia žuvų nerštavietėms.

Žmonės gamtą teršia ir netiesiogiai, paprasčiausiai apie tai net nesusimąstydami. Pavyzdžiui, važiuodami mašina, kai dažnai nedidelius atstumus jiems patiems būtų ir patogiau, ir sveikiau įveikti pėsčiomis ar dviračiu.

Galiausiai bet kokia gamtos tarša kenkia pačiam žmogui, tiesiogiai ar netiesiogiai. Žmonės suserga įvairiomis ligomis. Ypač jautriai į taršą reaguoja žmonių, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, organizmai. Žmonės suserga bronhų uždegimu, kyla astmos priepuoliai, paaštrėja įvairios plaučių ligos. Užterštas oras skatina kraujo krešėjimą, uždegimą.

Apie tai turime dažniau kalbėti vieni kitiems, saugoti gamtą ir save.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: