Branginkime tai, kas svarbiausia – gyvybę

Vidmantas Elskis (koordinavo mokytoja Virginija Juknienė)

Vis dažniau susimąstau apie savo ir kitų gyvenimą bei gyvybės dovaną. Suprantu, kokia ji brangi: juk be gyvybės pasaulis neegzistuotų…

Gyvybė priklauso nuo labai daug mažų ir didelių dalykų. Visi būtume sveikesni, jeigu daugiau važinėtume dviračiais, sportuotume. Užuot vartoję vaistus, cheminius produktus sveikatai pataisyti arba pagerinti, naudotume natūralius produktus, vaistažoles… Būtume daug sveikesni ir stipresni. Gamta – antroji motina, kuri mums siūlo visko, ko tik reikia gyvenime. Gamta mus myli. Ar mes jai atsakome tuo pačiu? Mes gamtą apleidome, ją nuodijame, tiesiog žudome, jos nebranginame! Mūsų proseneliai mišką garbino, tikėjo gamtos galiomis. Negaliu pamiršti rašytojo Vinco Krėvės apsakymo ,,Skerdžius“. Senolis Lapinas gamtą mylėjo kaip savo antrą motiną, ją garbino. Praleidęs gamtoje didžiąją gyvenimo dalį, jaučiasi esąs gamtos dalele. Lapinas moka ją stebėti, ja džiaugtis. Miškas Lapinui buvo šventas. ,,Be miško suskursta žmogus,“ – sako jis. Prisimenu, su kokiu įkvėpimu poetas Antanas Baranauskas poemoje ,,Anykščių šilelis“ aprašė nepaprastą šilelio grožį! O dabar? Dažnas, eidamas mišku, tai šaką nulauš, tai vaistažoles išmindys ar medžių kamienus paspardys… O kodėl? Kodėl mes turime taip elgtis? Kodėl vis dažniau matau pro savo kaimą riedančias mašinas su rietuvėmis rąstų? Kodėl reikia iškirsti tiek daug miškų?.. Viskas tik dėl pinigų! Siaubas! Senelė pasakojo, jog anksčiau žmonėms, kad būtų laimingi, kad džiaugtųsi, užtekdavo meilės ir duonos. O dabar? Tik pinigų, pinigų, pinigų! Visi paniurę, nelaimingi, susikrimtę… Juk nėra pinigų…

Reikia labai nedaug, kad visi būtume sveiki ir laimingi… Pagalvokime! Pasaulyje per vieną dieną iškertama daugybė miško. Oficialių visiškai tikslių duomenų apie Lietuvos miškuose iškirstos medienos kiekius nėra. Yra įvairių skaičiavimų ir samprotavimų. Lietuvos miškų ūkio statistikos leidiniuose pateikiamais duomenimis, visuose miškuose nuo 1961 metų kasmet buvo iškertama vis daugiau kubinių metrų medienos. Kertama dėl to, kad norima žemę įsisavinti, norima gauti produkcijos – medienos. O jeigu kiekvienas žmogus pasodintų po medelį, nors po vieną medelį, tuomet ir pasaulis gražesnis būtų. Tai pirmas žingsnis, kurį turi žengti žmonija, kad mūsų vaikams ir anūkams būtų smagu gyventi gimtojoje planetoje – Žemėje!

Yra daug būdų užsidirbti ir susitaupyti pinigų… Mokytoja man pasakojo, kad vandeniu varomų mašinų brėžinius yra supirkę žmonės, kuriems nenaudinga, kad tokios mašinos atsirastų. Tai nenaudinga naftos gavėjams ir pardavėjams. Juk tada ir naftos paklausa, ir jos kaina labai kristų. Dabar supirkusieji tuos brėžinius laikys tol, kol nafta baigsis… O tuomet už milžiniškas kainas pradės gaminti mašinas, varomas vandeniu. Aišku, jos ne tokios greitos kaip dabartinės, bet bus ekonomiškesnės. Sumažės avarijų – vandeniu varomos mašinos kur kas lėtesnės. Nemes tų kenksmingų dujų iš savo vamzdžių, neterš aplinkos. Vadinasi, bus triguba nauda!

Dideli žygdarbiai atliekami iš mažų darbelių. Gyvybė ir gyvenimas – ne vien sveikata, meilė, džiaugsmas… Tai daug daugiau. O gyvenimas – amžinas ratas: vis sukasi ir sukasi. Jį sustabdyti gali tik pats žmogus… Tik pats žmogus… Nestabdykime gyvenimo!

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: