Žaliasis kodas

Eivydas Kvedaravičius (koordinavo mokytoja I.Samulionienė)

Dabar mūsų šalis dar gali pasigirti gražiomis giriomis, tyromis upėmis ir ežerais. Tačiau ar ilgai dar tuo džiaugsimės? Lietuvos žmonėms puoselėti mūsų gamtą ar rūpintis taršos mažinimu nėra labai aktualu, o juk gamta ir jos grožis reprezentuoja mus pasaulyje. Seniai seniai dar žmonės vaikščiodavo pėsčiomis arba jodavo arkliais. Augindavo kiaules, karves, avis, ožkas, vištas, kalakutus. Gyvuliai ir paukščiai būdavo šeriami žole ar lesinami grūdais. Taip pat žmonės augindavo įvairias daržoves, uogas, vaisius, grūdus. Juos laistydavo švariu ir neužterštu vandeniu. Kai kurie žmonės rinkdavo miško gėrybes. Jie valgydavo sveiką ir ekologišką maistą. Žmonės patys iš linų verpdavo siūlus, ausdavo drobes, siūdavo drabužius, gamindavo iš odos batus, iš geležies patys nusikaldavo reikalingus įrankius, išsidroždavo įvairius medinius rakandus. Papuošalus verdavo iš gamtoje rastų gėrybių. Visi turėjo darbo. Tuo metu žmonės kvėpuodavo grynu oru, nes nebūdavo gamyklų, fabrikų, automobilių, lėktuvų, traukinių, kurie dabar labiausiai teršia aplinką. Pavyzdžiui, dabar žmonės, kad greičiau užaugintų gyvulius ir naminius paukščius, juos šeria ir lesina maiste esančiais papildais. Daržoves ir vaismedžius laisto užterštu vandeniu. Juos purškia įvairiais chemikalais nuo vabalų. Todėl mėsoje, vaisiuose ir daržovėse nebėra tiek vitaminų ir maistingų medžiagų. Dabar žmonės dažniausiai maistą, rūbus ar kitus svarbius daiktus nusiperka parduotuvėse. Jie būna ne iš natūralių medžiagų , o pagaminti iš sintetikos, plastmasės. Nieko nebegamina patys. Anksčiau nereikalingi daiktai išmesti supūdavo ir gamtos neteršdavo. Dabar žmonės, ilsėdamiesi gamtoje, palieka krūvas nereikalingų šiukšlių! Jos nespėja supūti, suirti , todėl gamta mūsų tampa vis labiau užteršta. Miškai – dabar svarbiausia žemės augalinės dangos dalis. Jie yra planetos plaučiai, nes sugeba per metus išskirti milijardus tonų deguonies. Juk žmogus negali egzistuoti be deguonies. Žmogus dar menkai suvokia miško svarbą jo gyvenime, todėl negailestingai kerta miškus. Naikindami miškus, atimame iš žvėrelių ir paukštelių jų maistą ir namus. Žmonės nemyli gamtos! Jie nori tik džiaugtis ja, bet pamiršta jai atsidėkoti. Padėti gamtai juk taip lengva, tik reikia žengti pirmą žingsnį. Reikia nepamiršti, kad gamta reikia rūpintis jau šiandien, rytoj gali būti per vėlu.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: