Aplinkos apsauga Lietuvoje

Sandra Staskonytė (koordinavo mokytoja Danutė Gelažienė)

Pastaraisiais metais visame pasaulyje svarstomos itin rimtos ekologinės problemos, kuriomis susirūpinti privertė ledynų tirpimas ir žinios apie Globalinį atšilimą. Įvairių pasaulio šalių vyriausybės ieškojo ir rado sprendimus, kaip kuo greičiau ir veiksmingai pagerinti „pasaulio kokybę“ ir sumažinti pavojų žmonėms, kurį gali sukelti gamta. Lietuva taip pat neliko abėjinga šiai problemai ir savo atžvilgiu pradėjo supažindinti žmones su aplinkos apsauga: atnaujinti mokykliniai vadovėliai, kuriuose dažnai minima aplinkosauga ir kitos sąvokos, susijusios su aplinkos tausojimu; nedingstančios žinutės televizijos eteryje apie ekologiškos technikos atsiradimą Lietuvos rinkoje; skatinimai žmonėms vartoti saugų ir kokybišką maistą, kurį gaminant nesusidaro nereikalingų atliekų; pagausėjo įvairių perdirbimo įmonių, kurių ekologiškai pagaminti gaminiai matomi ant parduotuvių lentynų ir t.t.

Apžvelgiant dabartinę gamtos būklę, manau, pirmiausia turėtų būti sprendžiamos vandens ir oro kokybės apsaugos, atliekų tvarkymo problemos. Didžiųjų miestų buitinės nuotekos į upes patenka nepakankamai biologiškai apvalytos. Bene daugiausiai orą teršia transporto priemonių išmetamos dujos, pramonės ir energetikos objektai. Norint sumažinti transporto priemonių taršą, skatinama ekologinių automobilių plėtra, tačiau pastarieji yra itin brangūs, ir šiuo laikotarpiu 60 proc. Lietuvos žmonių neįstengia jų įsigyti. Siekiant užtikrinti taršos iš pramonės įmonių mažinimą, ūkio subjektų veiklos vykdytojai turi naudoti geriausius prieinamus gamybos būdus; taršos integruota prevencija ir kontrolė siekia užkirsti kelią teršalų išmetimui arba sumažinti išmetamų teršalų kiekį iki priimtino lygio, tačiau neretai viršijama išmetama nustatyta paros ribinė vertė (50 μg/m3). Nuo senų laikų, gamtai pavojų kelia žmonės : miškų kirtimas, žolės deginimas, šiukšlinimas ir daug kitokios padarytos žalos gamtai, kurią ne visada įmanoma, o gal net ir nebenorima ištaisyti.

Pasak dienraščio „Lietuvos rytas“, aplinkos apsaugos problemos rūpi tik pusei lietuvių. Nors Lietuvos gyventojams sudarytos geros sąlygos tausoti aplinką, visoje ES lietuviai yra vieni mažiausiai besidominčių aplinkosaugos problemomis, ir jų požiūris yra itin skeptiškas į Lietuvoje esančius aplinkos apsaugos būdus. „Net šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų jaučiasi per mažai informuoti apie šias problemas. Tuo tarpu ši problema akuali net 94 proc. Kipro gyventojų, 89 proc. Švedijos gyventojų.“ – teigia „Lietuvos rytas“.

Remiantis turimais duomenimis, manau, kad nors Lietuvoje yra sudarytos geros sąlygos žmonėms prisijungti prie aplinkos apsaugos, šie vis tiek nesistengia to padaryti. Taigi, telieka apie šias problemas kalbėti dar daugiau, kad mažėtų abejingų asmenų. Jeigu mes – lietuviai, esame tokie „akli“ ir nematome to, kas supa mus, tuomet būkim savanaudžiais ir saugokime gamtą dėl savęs, nes nuo to, kaip mes ją tausosime, priklauso ne tik mūsų sveikata, bet ir mūsų ateinančių kartų gerovė.

Reklama

One response to this post.

  1. Posted by Robertas on vasario 22, 2010 at 19:58

    Oho,koks itin nukopijuotas ir išgooglintas tekstukas.
    Spausčiau -nepatinka .
    Manau vertejo pasirinkti labiau grozini zanra. :>

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: