Žvilgsnis pro langą ir į save

Vilma Vanagaitė (koordinavo mokytoja Adelė Samuolienė)

Sėdžiu prie lango ir mintimis klajoju po neįprasto grožio laukus, kur dūzgia bitės, pievose smuikeliais griežia žiogai, virš mano galvos skraido paukščiai, netoliese čiurlena neapsakomo švarumo upelis, kažkur tolumoje ošia miškas. Taip gera čia būti, bet grįžtu į dabartį, atsimerkiu, o už lango – žiema, pilnas kiemas prigrūstas automobilių, sniegas purvinas, oras visai negaivus.

Su nostalgija, pasirėmusi prie lango, galvoju: kodėl Žemė keičiasi? Dažnai per žinias girdėdavau apie klimato atšilimą, atmosferos ir aplinkos užterštumą, bet tik šią akimirką rimčiau susimąsčiau. Galvoje šmėstelėjo mintis apie dokumentinį filmą „Namai“. Jame pasakojama apie Žemę, jos turtus ir gresiantį pavojų. Skverbiasi įvairios mintys ir faktai į galvą iš šio filmo lyg įkyrūs kirminai į ką tik nuo obels nukritusį obuolį… Taip ir girdžiu mintyse: per trisdešimt metų šiaurės ašigalyje ledynai sumažėjo trisdešimt procentų, trylika milijonų hektarų miško iškertama per metus, nyksta koralų rifai!.. Šios mintys užvaldė mane, nuo jų pasidarė silpna ir slogu. Taip besijaučiant prieš akis iškyla kitas vaizdas – animacinis filmas „Šiukšlių princo istorija“. Iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriantis iš kitų, tačiau jame galime pamatyti mūsų Žemės ateitį, kuri bus neišvengiama, jeigu nesistengsime išspręsti aplinkosaugos problemų. Bandau pabusti iš šio kraupaus sapno, tačiau niekaip nepavyksta… Matau šiukšlių dangoraižius, rūką, aplinkui nė gyvos dvasios, tik vienas šiukšles perdirbantis robotukas. Pasąmonėje pradedu blaiviau mąstyti ir suvokiu, kad šie filmai mane giliai sukrėtė ir įstrigo į širdį. Kokia ateitis laukia mūsų Žemės toliau, numatyti galima. O gal dar galime išgelbėti tai, kas liko?

Dabar kaip niekad noriu padėti atsigauti Žemei, išsivalyti jai nuo visokios bjaurasties, nes be jos esame niekas, tik menkos Žemės dulkės… Be jos neegzistuotume, nes Žemė mums suteikia maistą, deguonį, namus… Žinau, jog galime prisidėti prie mūsų planetos išsaugojimo, juk ji vienintelė, kurioje yra gyvybė. Jos išsaugojimas nereikalauja didelių pastangų, tiesiog nereikia palikti lašančio čiaupo, reikia rūšiuoti šiukšles ir nemėtyti jų kur papuola, galime pasodinti medį, kuris bus mūsų augimo ir stiprybės simbolis. Taip pat galėtume imti pavyzdį iš olandų, kurie mieliau renkasi dviratį, o ne siaubingą teršėją automobilį. Reikėtų prisidėti prie visuotinių talkų. Aš dalyvavau akcijoje „Darom 2009“ ir tada pajutau neįprastą gamtos trauką. Mes, aš ir kiti dalyviai, tvarkėme plotą, apsuptą gyvenamųjų namų, prie vienos judriausių miesto gatvių. Jūs net neįsivaizduojate, kokių daiktų mes ten radome. Ten buvo galima rasti naujų batų porą, beveik visą puodų rinkinį, gerokai padėvėtus ir kandžių suėstus kailinius ir, žinoma, nemalonaus kvapo radinius. Tvarkyti aplinką buvo linksma, nes buvo graži pavasario diena ir mus prajuokindavo mūsų rastos šiukšlės. Mes švarinome mums paskirtą penkiolikos arų plotą. Teritorija buvo tikrai maža, tačiau surinktų šiukšlių kiekis mus šokiravo. Tai buvo devyniolika pilnų didžiausios talpos šiukšlių maišų. Nereikalingų ir aplinką teršiančių radinių tikrai daug, tačiau darbas nebuvo sunkus. Mums buvo taip gera ir šilta širdyse, matant švarėjančią aplinką. Kai pažvelgėme į sutvarkytą teritoriją, atrodė, kad ji šypsosi ir dėkoja. Jautėmės laimingi, nes žinojome, kad padėjome Žemei atsikratyti sunkios naštos.

Kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie aplinkosaugos. Sakydama „kiekvienas“ galvoju ne tik apie paprastus Lietuvos ar pasaulio piliečius, galvoju ir apie valdininkus. Žinodami, jog nesėdime sudėję rankų, galėsime nebijoti bauginančių sapnų ir ramia sąžine žiūrėti pro langą į nuostabiai besišypsantį pasaulį. Aš žinau ir Jūs žinote, kad Žemė, nuostabiausia ir labiausiai išsiskirianti iš kitų planetų, neliks mums skolinga. Išgelbėję Ją galėsime ramiai gyventi nesibaugindami pasaulio pabaigos ar dar nežinia ko… Juk kiekvienas bent mažais žingsneliais galime prisidėti prie Žemės gerovės, o ji – tai mūsų Namai. Žmogau, nebūk abejingas, pradėk veikti, nes kitaip liksi be Namų…

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: