Jei ne mes, tai kas?

Silvija Stankevičiūtė

Šiukšlės, nuodingos išmetamosios dujos, vandens tarša, miškų kirtimas- tai šiuolaikinės visuomenės piktžaizdės, kurios bado akis kiekvienam sąmoningam piliečiui ir priverčia susimąstyti, kaip, kur ir kiek gyvensime. Įvairios prevencinės programos, moksliniai projektai siūlo daugybę būdų, kurie vienaip ar kitaip gali padėti išsaugoti gamtos grožį. Kuriami ekologiški automobiliai, statomos atliekų perdirbimo įmonės, įrengiami modernūs sąvartynai, ir visa tai kainuoja milžiniškus pinigus. Ko gero, kiekvienas žino, kokia veikla daro nepataisomą poveikį mus supančiai aplinkai, tačiau retas kuris imasi griežtų veiksmų ar organizuoja (bent dalyvauja) darbuose, kurie galėtų iš esmės pakeisti vis blogėjantį vaizdą. Neretai kyla klausimas: ar nereikėtų skirti daugiau lėšų žmonių švietimui, sąmoningumui ugdyti ar įpročiams formuoti? Gal visa tai atsipirktų žymiai pigiau ir greičiau? Pradžia niekada nėra lengva. Tačiau pradėję nuo nedidelių, bet svarbių dalykų galbūt sparčiau pasieksime tvarkos.

Šiuo metu daugelis televizijos kanalų, laikraščių bei žurnalų mirgėte mirga nuo straipsnių ir reportažų apie naujas nusikaltimų gamtai apraiškas. Pasipila gausybė prieštaringų vertinimų ir komentarų, mokslininkų nuomonių. Skaudu, kai prieš gamtą ranką neatsakingai pakelia suaugusieji. Ką tuomet kalbėti apie vaikus ir jaunimą? Prieš savo akis jie mato gyvą pavyzdį – tėvus, kaimynus, todėl nenuostabu, kad elgiasi vienodai. Prieš keletą dienų mokyklos koridoriuje išgirdau šokiruojantį pokalbį. Mokytoja, radusi numestą popierėlį, pasiteiravo vaikų, kas tai padarė. O jie su pasididžiavimu pareiškė: „ Mes“. Ne tik kad nesusigėdo, bet ėmė pasakoti, kaip tėvai ragina pro automobilio langą mesti ledų popierėlį! Argi toks elgesys nerodo, jog šeimoje auklėjama, o mokykloje ugdoma ir lavinama ne taip? Mano nuomone, norint apsaugoti gamtą, privaloma imtis aktyvesnio bei tikslingesnio ekologinio švietimo. Manau, kad mokyklose turėtų būti vedami seminarai, paskaitos, rengiami susitikimai su mokslininkais, garsiais žmonėmis, kurie padėtų tinkamai įvertinti savo veiksmų įtaką gamtai ir jos svarbą mūsų visų gyvenimui. Juk viskas ir prasideda nuo susivokimo ir teisingo mąstymo. Tai mane paskatino atlikti tyrimą ir įvertinti mokinių sąmoningumą.

Apklaususi dvi skirtingo amžiaus mokinių grupes, supratau, jog net 40% jaunesniųjų klasių moksleivių šiukšlindami jaučia pasididžiavimą. Tokie rezultatai tikrai nedžiugina, tačiau dar labiau pribloškiantį įspūdį padarė vyresnieji respondentai, kadangi net 60% jų prisipažino, kad tai daro nevalingai, net nesusimąstydami. Tokias nuostatas ir mąstyseną pakeisti gali periodiškai pasikartojančios pamokos apie gamtos svarbą, susitikimai su ekologais. Pagaliau, turėtume būti pilietiški ir kiekvienam tokiam „nevalingam“ poelgiui pasakyti „Stop“. Įdomu, kas išdrįso sugėdinti didesnį, o gal ir vyresnį už save, metantį nuorūką sau po kojomis ar išdidžiai spjaudantį saulėgrąžas parke prie suoliuko? Ko gero, sunkiausia yra keisti požiūrį ir įprotį. Vaikai supranta, jog šiukšlinti negražu (taip jiems kalba tėvai bei mokytojai), tačiau negi reikia sulaukti dvidešimt – trisdešimt, kad, taptum sąmoningas ir atsakingas ne tik už save, bet ir aplinką, kurioje gyveni. Labai dažnai vaikai (ir jaunimas) mano, kad vienas numestas popierėlis nieko nereiškia, tačiau jei taip elgtųsi visi pasaulio žmonės, vargu ar dar galėtume gyventi Žemėje. Esu tikra, jog vienas svarbiausių dalykų vis dėlto yra švietimas. Vaikai lengvai pasiduoda aplinkinių įtakai, neturi tvirtos nuomonės, todėl vyresnieji turi įvairiomis priemonėmis formuoti teisingą požiūrį ir elgseną.Vaizdingi pristatymai, šokiruojančios nuotraukos ilgam įstringa atmintyje ir gali turėti didelį poveikį. Svarbiausia, į protą atvesti jaunus žmones, nes užaugę jie bus visiškai atsakingi už savo santykį su gamta..

Kitas dalykas, padėsiantis išvengti ekologinių problemų – griežtesni įstatymai bei mokinių taisyklės. 40% vyresniųjų klasių moksleivių pasisakė, jog šiukšlina bent kartą per savaitę. Jaunimas išties nevertina kitų žmonių darbo (gaila, bet mūsų visuomenėje vieni darbai garbingesni už kitus), todėl elgiasi kaip tik šauna į galvą. Mano manymu, švietimo ministerija turėtų įvesti nuobaudas už elgesį, mokiniui nederantį, tuomet ne vienas būtų priverstas atsisakyti žalingų įpročių ar elgesio taisyklių pažeidimų. Šiuo metu, kai nėra taikomos jokios sankcijos, suteikiama galimybė daryti ką tik nori. Jaunuoliai, nepaklusę taisyklėms, turėtų atsakyti už savo veiksmus išplaudami koridorius, tvarkydami mokyklos aplinką po pamokų. Aišku, nė vienas nesidžiaugtų tokia darbo terapija, todėl prieš teršdamas gamtą tikrai susimąstytų. Atitinkamas bausmes reikėtų taikyti ir suaugusiems. Sugriežtinta aplinkosaugos sistema duotų gerus rezultatus ir iš tikro pakeistų esamą situaciją.

Dar viena problema, svarbi mus supančioje aplinkoje – elementarios šiukšlių išmetimo vietos. Girdime apie atliekų perdirbimo projektus, naujus, modernius sąvartynus, tačiau dažnai nepagalvojame, jog galima pradėti nuo paprastesnių dalykų. Net 60% 5-8 klasių moksleivių pasakė, jog popierėlius eidami mėto todėl, kad neturi kur jų dėti. Mažuosiuose Lietuvos miesteliuose bei kaimuose beveik nėra viešų vietų, kuriose būtų galima išmesti saldainių ar ledų popierėlį, plastikinį butelį ar tiesiog atsikratyti šiukšle. Nenuostabu, kad esant tokiai situacijai žmonės kartais nusikalsta gamtai ir pamina visus nusistatymus. Ne kiekvienas šiukšlina vedamas piktų tikslų ar norėdamas kam nors pakenkti. Miestelyje, kuriame gyvenu aš, yra viena vieša šiukšliadėžė – prie parduotuvės. Sąmoningi parsineša atliekas į namus, o vaikai kartais nori kuo greičiau atsikratyti šiukšle, tad ir paleidžia ją pavėjui. Po to patys stebimės: „Ir koks nedorėlis taip pasielgė?“ Išsprendus šią nedidelę problemą, t.y. pastačius daugiau šiukšliadėžių, mūsų kaimai ir mieteliai pagražėtų. Tokiu atveju valstybė sutaupytų lėšų, nes nereikėtų samdyti darbuotojų viešiesiems darbams arba jie galėtų užsiimti naudingesne veikla nei rinkti mūsų neatsakingai išmestas šiukšles.

Kitas dalykas, padėsiantis spręsti ekologines problemas – visų piliečių įtraukimas į prevencinę veiklą. Mano manymu, viena veiksmingiausių priemonių galėtų būti įdomių bei nesudėtingų filmų, reklaminių vaizdo klipų kūrimas. Galbūt tokia veikla gali atrodyti neefektyvi, tačiau visų pirma visuomenę reikia priversti atkreipti dėmesį ir įtikinti, jog gamtosauga yra labai svarbi, o pats darbas netgi įdomus. Dabar, kai gyvename naujųjų technologijų amžiuje, dažnas gali mėgautis nacionalinės geografijos laidomis. Jos yra vertingos bei naudingos, tačiau ne visa pateikiama informacija yra lengvai suprantama. Kartais žmonės nesusidomi laidų turiniu, nes yra įsitikinę, kad jos yra perpildytos mokslinių terminų. Greta rimtų laidų reikėtų parodyti ir paprastesnio turinio, tinkančias įvairaus amžiaus žiūrovui ar klausytojui laidas. Kaip operatyviai žurnalistai reaguoja į eismo įvykius ar gaisro padarinius, taip kasdien „Panoramos“, „Žinios“ ar kt. laidos turėtų pranešti apie žmogaus blogus veiksnius ar gerus darbus aplinkai. Nebijokim šimtus kartų girdėti ir sakyti, jog aplinkos teršimas labiau žalingas ne augalams ar gyvūnams, bet pačiam žmogui.

Taip pat visuomenę reikia įtraukti į įvairias prevencines programas. Reikėtų rengti dar daugiau talkų, kurių metu įvairaus amžiaus žmonės važiuotų į nuniokotas vietas, apleistus paplūdimius, iškirstas giraites, galėtų tokias teritorijas tvarkyti, rodytų iniciatyvą. Vaizdas, pamatytas tikrovėje, labai skiriasi nuo regėto fotografijoje. Mano manymu, tokios išvykos padėtų ir susimąstyti, ir galbūt pastūmėtų elgtis kitaip. Nedideli, bet labai reikšmingi darbai, į kuriuos įsitrauktų žmonės, padėtų žymiai labiau, nei tik televizoriaus ekrane regimos rimtos laidos, reklamos bei mokslininkų atliekami tyrimai.

Dar vienas svarbus dalykas saugojant gamtą – skirtumas tarp kaimo ir miesto gyventojų sąmoningumo. Gyvenantieji didelėse ir moderniose teritorijose jau yra pripratę rūšiuoti atliekas, naudotis šiukšlių konteineriais, kadangi jie stovi daugelyje miesto vietų. Deja, situacija kaimuose nėra tokia džiuginanti. Šiukšlės yra išvežamos kartą per mėnesį, o pats procesas prasidėjo tik prieš 5 metus. Iki to laiko piliečiai buvo pripratę atliekas gabenti į apleistas vietas ar netgi pievas, laukus bei miškus. Žmonių įpročiai taip greitai nekinta, todėl nenuostabu, jog padėtis gerėja labai lėtai, o kartais net stovi vietoje. Šiuo metu dažnai girdime, kad atliekas reikia rūšiuoti, kadangi tai padės išsaugoti aplinką. Įprasta, kad kaimo gyventojai to nedaro, kadangi nėra sudarytos sąlygos, o todėl nėra ir tikslo. Kiekviena šeima turi vieną konteinerį,o atskiros plastiko, stiklo ar popieriaus išmetimo vietos neįrengtos. Mano manymu, vyriausybė turėtų sudaryti vienodas sąlygas visiems Lietuvos gyventojams, nepaisant jų gyvenamosios vietos. Juk kalbama apie atotrūkio tarp miesto ir kaimo mažinimą ar net panaikinimą. Kaimo gyventojai privalo vytis miestiečius. Gali būti, kad situacijos pagerėjimo teks laukti net kelias dešimtis metų, bet bandyti visada verta.

Gamtos apsauga labiausiai priklauso nuo mūsų pačių sąmoningumo ir elgesio. Mano manymu, visų pirma sprendžiant problemą reikėtų pradėti nuo pačių mažiausių, bet labai svarbių dalykų. Viską lemia piliečių mąstymas bei supratingumas, todėl reikia stengtis pakeisti požiūrį, o ypač daug dėmesio skirti vaikų ir jaunimo švietimui. Turime imtis bet kokių, kartais netgi keistų ar drastiškų metodų, kurie galėtų pagerinti situaciją. Svarbiausia, viską pradėti nuo savęs, nes gražesnę ateitį kuriame patys ir jei ne mes, gamtai nepadės niekas kitas.

Advertisements

2 responses to this post.

  1. […] Linas Jocius Audrius Kuskys Rokas Liubauskas Ugnė Milaševičiūtė Vida Petraitytė Silvija Stankevičiūtė Gabrielė Žemaitytė Solveiga […]

    Atsakyti

  2. […] kodas” Vida Petraitytė “Anties Steputės laiškas” Silvija Stankevičiūtė “Jei ne mes, tai kas?” Solveiga Žibaitė “Tik tok tik tik tok tik […]

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: