Ką tu gali padaryti, kad apsaugotum gamtą?

Mindaugas Vansevičius

Kiekviena diena yra tarsi stebuklas, kai galime žvelgti į plaukiančius debesis, jausti švelnų vėjo dvelksmą, džiaugtis galimybe gyventi. Tik ar žmogaus prioritetai yra paklusnūs gamtos dėsniams? Visuomenė žengia į priekį, bando kurti geresnį rytojų, bet vis dar neaišku, koks jis bus. Ką jame turėsime? Vis labiau tolstame nuo savo prado, nuo savo jėgų šaltinio – gamtos. Anot žymaus okeanografo Jacques Yves Cousteau: „Anksčiau gamta baugino žmogų, o dabar žmogus baugina gamtą“. Kas nutiko, kodėl tapome savo šaknų naikintojai?

Kasdien galima išgirsti pranešimus, jog žmogaus veikla sudarė prielaidas pasireikšti vienai ar kitai gamtos anomalijai ar katastrofai. Skaudžiausiu reiškiniu galime laikyti globalinį atšilimą, kurį sukelia vadinamasis „šiltnamio efektą“. Tai ne kas kita, o žmogaus rankomis sukurta katastrofa. Teršiame vandenį, kaupiame kalnus šiukšlių, išbalansuojame ekosistemą ir nepatenkinti žmonijos elgesiu įsijungiame papildomą elektros prietaisą ir metame lauk nereikalingą šlamštą, kuris mūsų akimis –  nieko nepakeis. Nesutinku ir tikiu, kad žmogus gali atrasti savyje drąsos žengti žingsnį priekį – pakeisti savo gyvenimo būdą, nesekti kitų pavyzdžiu, o kovoti už tai, kas yra brangiausia – gimtuosius namus, gamtą. Norėdamas tai įrodyti, ėmiau galvoti, iš ko susideda paprasto žmogaus diena? Kur jis eina, ką veikia, kokiomis paslaugomis naudojasi? Ir kaip mažiausi rutinos pokyčiai gali sukurti stulbinamą efektą.

Ši diena prasideda įprastai Vilniuje, kai žadintuvas praneša, kad laikas ruoštis į darbą. Pirma dilema, ką pasirinkti: kelionę automobiliu ar autobusu? Jei įmanoma, autobusas puiki alternatyva – nebrangi kelionė, dalis lėšų, išleistų bilietui, keliauja transporto atnaujinimui, ekologiškesnių autobusų įsigyjimui. Ar žinai, kad Europos Sąjungos reikalavimu, dalis auotbusų yra varomi dujomis, o jos dar mažiau teršia aplinką. Tačiau autobusas iki tavo darbo nevažiuoja, tai pažiūrėk, kuri degalinė siūlo ekologišką kurą. Jis kainuoja tik keliais centais daugiau. Teks atsisakyti puodelio kavos, bet jei tokių kaip tu, bus dvidešimt, iškovosite kelis gurkšnius tyro oro savo vaikams. Pakeliui paimk kolegas, jei važiuosite keturiese ir taip rodysite deramą pavyzdį, rytinę spūstį sutrumpinsite iki trijų kartų ir pati kelionė draugų kompanijoje bus smagesnė.

Antras etapas, kuris apima tavo darbo dieną, turi susidėti iš sistemingo mąstymo darbo vietoje. Esame pripratę prie patogumų ir net nenutuokiame, jog dauguma dalykų, keliaujančių į sąvartyną gali būti panaudoti antrą kartą. Jei spausdini informacija, kuri nėra svarbi ir naudojama tik asmeniniams poreikiams, tai persirašyk ją ranka ant mažesnio lapelio, ar panaudok kitą nereikalingo lapo pusę. Kaupk makulatūrą ir priduok, o ne mesk į šiukšlių kibirą. Matai, kaip nesunku, o dabar turi grįžti namo ir pasirūpinti pirkiniais.

Kaip bebūtų keista, bet rinkdamiesi prekybos centrą bei tam tikrus produktus galime atlikti tikrą žygdarbį. Visuose prekybos tinkluose galime aptikti ekologiškos produkcijos lentynas. Kainos galbūt ir „kandžiojasi“, bet mintimis atsek kelią kaip šis produktas patenka į tavo namus. Ūkininkas, kuris siekia gauti ekologiško ūkio pažymėjimą privalėjo keisti visą auginimo procesą, atsisakyti trąšų, kurios gadina dirvą, patenka į geriamojo vandens telkinius, be to pats trąšų gamybos procesas yra pavojingas aplinkai ir yra kritikuojamas gamtosaugininkų. Ar neverta remti tokią iniciatyvą? Pasirinkęs tinkamas prekes, sustok prie kasos ir pagalvok, kaip parsineši pirkinius namo? Ar pirksi maišelį, kuris irs ilgiau nei tu gyvensi, ar sumokėsi kelis litus už daugkartinio naudojimo maišelį, kurį iniciatyvūs prekybos centrai susidevėjus keičia nauju ir perdirba. Pakeisk įprastą apsipirkimo vietą į tokią, kuri yra socialiai atsakinga ir itin remią aplinkosaugą. Nepatingėk praleisti valandą internete ir sužinoti, ar tavo mėgiamų bandelių kepykla remia ekologiškų produktų plėtrą, ar tarp jos veiklos uždavinių yra gamtosauga, visuomeninių iniciatyvų rėmimas. Šiandien nuveikei tikrai daug, tik nepamiršk rūšiuoti šiukšlių, juk kieme yra konteineriai skirti stiklui, popieriui ir plastmasei. Tau tereikės dėti šiukšles į skirtingas vietas, bet tai daug lengviau, nei statyti naują sąvartyną, nes senajame nebeįmanoma sutalpinti visų atliekų.

Paprastas receptas, kuris padės gamtai tavęs nebebijoti. Keli žingsniai, kurie tau nieko nereiškia, paliks gilesnius pėdsakus, nei abejingumas ir besaikis vartotojiškumas. Pagalvok, kad gyveni ne tik šiandien, bet gyvensi ir rytoj, ir po metų, kažkada gyvens tavo vaikai ir anūkai. Ar nori, kad jie turėtų galimybę žaisti sniego karą, skinti gležnuosius pavasario žiedus, paskęsti vasaros glėbyje ir rinkti rudens raudoniu nudažytus klevo lapus… Pažvelk, tu tai turi dabar, bet rytojus priklauso tik nuo tavęs ir pasitelk visas jėgas, kad nesugriautum tikrųjų namų.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: