Šachtinių šulinių vandens kokybės tyrimas

Ieva Bagdonaitė

Šis tyrimas pradėtas 2004 metais. Jis turi būti kartojamas kas du metai. Antrasis tyrimas atliktas 2007 metais, o trečiasis vyks šiais metais.

Liubavo seniūnija yra Lietuvos pietvakarinėje dalyje. Pietinėje pusėje ribojasi su Lenkijos Respublika, rytinėje su Sangrūdos seniūnija, vakarinė ir šiaurinė dalis ribojasi su Akmenynų ir Kalvarijos seniūnijomis. Liubavo apylinkės pasižymi nuostabiu kraštovaizdžiu. Gyvenvietėje yra apie šimtas ūkių, kuriuose gyvena 320 gyventojų. Vandeniu jie apsirūpina dviem būdais – yra vandentiekis, taip pat daugelis iš jų turi nuosavus šulinius.

Liubave veikia du arteziniai gręžiniai, kurių gylis 80 metrų. Gręžiniai yra tvarkingi, aplinka tinkamai prižiūrima, vandens kokybė gera. Deja, kaimo gyventojai nepatenkinti, kad vanduo labai rūdėtas. Tai sudaro nepatogumų skalbiant ir gaminant maistą. Taip pat dažnai pasitaiko gedimų vandens tiekime, nes vandentiekio įrengimai yra jau susidėvėję. Todėl kartais naudojamas šachtinių šulinių vanduo. Kai kurie gyventojai teigia, kad šulinio vanduo skanesnis.

Liubavo seniūnijoje šachtinių šulinių vandenį naudoja 530 gyventojų, tai sudaro 57 procentus visų seniūnijos gyventojų. Liubavo gyvenvietėje šachtinių šulinių vandenį naudoja 82 gyventojai arba 25 procentai visų gyventojų.

Apklausiant gyventojus nustatėme, kad paties seniausio šulinio amžius yra daugiau kai šimtas metų. Jo šonai iškloti akmenimis. Giliausias šulinys yra 20 žiedų (apie 18 metrų gylio), kiti šuliniai nėra gilūs, todėl jų vanduo neapsaugotas nuo paviršinio teršimo. Iš gyventojų pasakojimų sužinojome, jog anksčiau ne visi žmonės turėjo šulinius. Taigi kartais naudojo šaltinių vandenį, o žiemos laikotarpiu vartojo ištirpinto sniego vandenį. Ruošiant maistą šį vandenį išvirindavo. Vėliau atsirado žmonių, kurie sugebėjo „surasti“ vandenį. Liubavo yra du žmonės galintys parodyti, kur kasti šulinį. Jie naudoja virgulę arba dvišakę gluosnio šakelę..

Mes žinome, kad nuo vandens kokybės labai priklauso ir žmonių sveikata.

Lankydami gyventojus aiškinome apie užteršto vandens nitratais ir nitritais žalą žmogaus organizmui. Paruošėme papildomą informaciją apie užteršto vandens grėsmę žmogaus sveikatai, dalinome Gamtos tyrimo ir ekologinio švietimo stoties darbuotojų paruoštus lankstinukus apie šulinių įrengimą, priežiūrą, svarbiausius reikalavimus geriamam vandeniui. Gyventojams sutikus ėmėme vandens mėginius. Grįžę į mokyklą nustatėme pH, nitritų, nitratų amonio kiekį vandenyje, bendrą vandens kietumą. Pildėme anketas apie tyrimo rezultatus, supažindinome gyventojus.

Bendraudami su gyventojais išgirdome įdomių pasakojimų. Vienas iš jų tai, kad vieno gyventojo sūnus žiemos laikotarpiu įkrito į šulinį ir pakibęs ant grandinės iškybojo apie valandą kol surado tėvas. Kitas įvykis, kuris įvyko maždaug prieš 55 metus, kai viena mergaitė būdama trijų metų pamačiusi savo atvaizdą šulinio vandenyje pagalvojo, kad tai yra sesutė ir įkrito į vandenį. Gerai kad šalia buvo brolis, kuris išgelbėjo.

Atlikus tyrimus nustatėme, kad ne visuose šuliniuose vanduo yra kokybiškas. Pagal higienos normas nitratų kiekis viršintas aštuoniuose šuliniuose. Tai sudaro 18 procentų. Kūdikiams naudojimo norma viršinta trejuose šuliniuose – 7 procentai. Ypač yra kietas vanduo. Kietumo norma viršinta keturiasdešimtyje šulinių – 89 procentai. Nitritų, amonio jonų ir pH normos neviršintos. Lyginant su 2004 metų tyrimo rezultatais vienuolikoje šulinių arba 24 procentais pagerėjo tyrimo duomenys, septyniuose pablogėjo arba 15 procentų ir dvidešimt septyniuose nepakito arba 61 procentas.

Gautus tyrimo rezultatus surašėme į lentelę. Gyventojams pageidaujant pavardžių nerašėme. Mums pavardės yra žinomos. Įvertinome ir šulinių sanitarinę būklę (vizualiniu anketiniu metodu). Surasti ryšį tarp užterštumo ir aplinkos nepavyko, nes gražiai sutvarkytose valdose radome nitratais užterštų šulinių. Kalbant su gyventojais paaiškėjo, kad užterštumas galimas tręšiant žalias vejas azotinėmis trąšomis. Taip pat įtakos turėjo vasaros metu buvę didelės liūtys.

Apie tyrimo rezultatus informavome seniūną, kuris mūsų veiklai neabejingas, taip pat supažindinome ir bendruomenę. Tikimės šį darbą tęsti ir toliau.

Metai bėga. Keičiasi tyrėjų kartos. Šiais metais vadovaujamos mokytojos Onos Niuklienės tyrimą atliks Ieva Bagdonaitė, Paula Dilijonaitė,  Aušra Kvietkauskaitė, Laura Saladuonytė.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: