Ne viskas žalia kas žaliuoja

Toma Bielskutė

Dauguma žmonių šiuo metu didžiausia pasaulio problema laiko ekonominę krizę. Tačiau niekam nesvarbu ekologinės problemos, kurios, mano manymu, turėtu būti ypač svarbios, nes jų yra labai daug. Didžiauią įtaką ekologinėm problemom daro besiplėtojantys miestai, sunkioji pramonė ir kt. Mūsų gamta – pavojuje! O žmonės rūpinasi tik savo malonumais. Juk saugoti gamtą nieko nekainuoja. Jeigu kiekvienas bent šiek tiek prisidėtų prie gamtos saugojimo, būtų lengviau ištaisyti žmonijos padarytas klaidas. Jeigu rūšiuotume šiūkšles ir lengva ranka nenumestumėme ant žemės, tai bent šiekt tiek gero padarytumėme gamtai. Praeitą pavasarį kartu su savo mokykla dalyvavau šiūkšlių rinkimo akcijoje, kuri man tikrai padėjo suprasti, kad negalima teršti aplinkos, kurioje pati gyvenu. Ir jeigu kiekvienas žmogus bent kartą pasirįžtų savo noru rinkti šiūkšles, suprastų kokia svarbi yra žemė ir kokia ji graži, kai nesimėto tušti traškučių pakeliai ar alaus skardinės. Šiūkšlės pačios nesusirenka, o suyra per daug tūkstančių metų. Taigi reikia daryti išvadas.

Miestuose viena iš pagrindinų problemų yra oro tarša, kuri yra pavojinga žmonių sveikatai. Oro tarša yra ganėtinai didelė problema, kadangi plonėja ozono sluoksinis, kuris saugo žemę nuo ultravioletinių spindulių. Taip pat dėl oro taršos susidaro rūgštieji lietūs ir kiti pavojingi reiškiniai. Ne ką mažesnė problema yra miškų kirtimas, nes tai sukelia šiltnamio efektą. O dėl gaisrų miškuose išnyksta atskiros gyvūnų populiacijos. Ekosistemoje mažėja augalų ir gyvūnų rūšių. Dažnai žmogus norintis gerovės sau nepagalvoja apie ateities kartoms paliekamą pasaulį. Plėtodami pramonę ir siekdami tobulumo žmonės nepagalvoja apie gamtą. O svarbiausia, kad žmogus teršdamas gamtą, kenkia pats sau, nes teršia ne bet ką, o aplinką, kurioje pats gyvena. Dar tais laikais, kai nebuvo nei mobiliųjų telefonų, nei automobilių, nei fabrikų, žmonės buvo daug sveikesni, nors gyvenimo trukmė buvo trumpa, bet iki mirties žmogus nugyvendavo gana sveiką ir gražų gyvenimą. Tada žmonės daug labiau įvertino gamtą ir jos gėrybes. Žinoma buvo kitokios problemos: įvairios infekcijos, apsinuodijimas geriamuoju vandeniu, varganas gyvenamasis būstas. Tačiau tai tik menka problema, kuri nelyginama su šių laikų problemomis, nes dabar atsirado ir paplito įvairių ligų, kurių dar net galutinai neištyrė. O dėl ko jos atsirado? Dėl pačių žmonių neapdairumo. Kasdien vis daugėja ekologinių problemų, o jos darosi vis sudėtingesnės ir įvairesnės. Bet tai niekam nerūpi, juk didžiausia „problema“ pakelti šalies ekonomiką, o gamta rūpi kam nors? Ar bent vienas žmogus paklausia savęs „ar aš saugau gamtą?“. Norint kažką pakeisti reikia pradėti keisti nuo savęs. Per didelis žmogaus kišimasis į gamtoje vykstančius procesus, artina prie ekologinės katastrofos.

Mes žiūrime į aplinką užmerktomis akimis, tačiau niekur nepabėgsime ir nepaneigsime fakto, kad gamtos naikinimas vis dėl to vyksta ir greitu tempu. Mes kertame šaką ant kurios sėdime. O dauguma žmonių gal ir pagalvoja, kad reikia kažko imtis, kažką daryti, bet tuo jų rūpestis ir baigiasi. Ekologinės problemos neišspręsime jei nepakieisme savo mąstymo. Ieškodami ekologinės katastrofos šaknų galima įžvelgti, kad visur slypi žmogaus godumas, troškimas kaupti turtą. Dabar žmogui svarbiausios vertybės yra turtai. Iš esmės ši didžiulė problema kilo dėl dvasinės krizės.

Žemė gali išmaitinti kiekvieną, kuris gyvena ant jos paviršiaus, tačiau maisto trūkumas atsiranda dėl godumo ir nejautrumo alkanai būtybei.

Esu girdėjusi, jog ne visos šalys ypač teršia gamtą. Labiausiai prie ekologinės katastrofos mus artina: Rusija, Kinija ir Amerika, kadangi šiose šalyse didžiausi fabrikai, kurių kaminuose net filtrų nėra! Lietuva palyginus su šiomis šalimis labai mažai teršia aplinką, nes nėra „įspūdį“ keliančių fabrikų ir gamyklų. Manau, galėtų būti rengiamos akcijos, kurių metu vyktų makulatūros surinkimas. Nereikėtų kirsti miškų. Popieriaus paskirtis įvairi ir jis reikalingas, todėl būtų šaunu perdirbti jį.

Kiekvieną vasarą atostogauju Vokietijoje ir mane nustebino įvestos aplinkos zonos į kurias galima įvažiuoti automobiliams turintiems specialius kietųjų dalelių lipdukus.

Mano manymu, kai kurios šalys tikrai stengiasi išsaugoti gamtą. Lietuvoje dar nėra kritinė padėtis kaip tose šalyse, kur per šiukšles praeiti neįmanoma.

Taigi tokia mano nuomonė apie pasaulio ekologiją. Galbūt ji kitų manymu neteisinga, bet aš išvadas darau iš faktų. Kartais geriau daug kritikos negu melo. Mano akimis nelabai gamta rūpi žmonėms.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: