Pasiklydę civilizacijoje

Ieva Bosaitė

Baltutėlaitė, mažutėlė snaigė, ramų žiemos vakarą tyliai krentanti iš beribio, saulės žara nutvieksto dangaus. Po žaliaskare, aštriaspygle eglute sutūpę, garsiai čirškančių ir dėl duonos trupinėlio besipešančių rusvų žvirbliukų pulkelis. Kątik gimęs stirniukas pasiryžęs bet kokia kaina atsistoti ant savo dar silpnučių kojyčių, kad galėtų kovoti negailestingoje ir žūtbūtinėje kovoje, dėl teisės gyventi. Perkaręs vilkas kantriai laukiantis neapdairaus kiškio. Ir galiausiai viena pėda po žemės ir sniego paklote pasislėpę ir nekantriai laukiantys kadagi praeis ta niūri žiema rugiai, pavasarį išvysiantys viso pasaulio gyvybės šaltinį – saulę, pajusiantys vėją, kuris vasarą siūbuos jų liaunus stiebelius. Visa ši gyvybė susijusi tarpusavyje itin glaudžiais ir nenutrūkstamais egzistavimo ryšiais. Tarp jų vyrauja harmonija, paremta gamtos įstatymais ir kova už būvį.

Nuo pasaulio susikūrimo iki pat dabar gamtoje vyrautų harmonija, jei nebūtų įsikišęs žmogus. Turiu sutikti, kad jis yra nepaprastas Dievo kūrinys, tačiau kuo sudėtingesnis individas, tuo jam visko daugiau norisi ir reikia.

Kiekvieną dieną radijo, televizijos ar interneto, mus supančių naujovių, be kurių dabar neįsivaizduotume savo gyvenimo, dėka galime išgirsti kaip buvo atrasti nauji vaistai gydantys sunkią ligą, sukurtas alternatyvus automobilis ar buvo atrastas milžiniškas naftos telkinys Lietuvos pietuose. Visa tai mus ištiesų nepaprastai džiugina, nes civilizacija žengia į priekį, o žmogus galės gyventi geriau. Tačiau dažniausiai atsitinka taip, kad vieną dieną besidžiaugus nauju išradimu, kitą dieną turime verkti dėl jo neigiamų padarinių. Taip yra todėl, kad visą ką sukuria žmogus yra kaip medalis, kuris turi dvi puses. Kad ir tie patys anksčiau minėtieji naujai atrasti vaistai, gydantys sunkią ligą, po kurio laiko paaiškėja, kad jie išgydo vieną negalavimą, bet sukelia dar dešimtis naujų, arba alternatyvusis, žiniasklaidos išgirtasis automobilis, juk jeigu mes mokėtume gerbti gamtą, tausoti jos išteklius, nereikėtų nei naujų automobilių, nei naujų naftos telkinių ieškojimo, norint papildyti sparčiai senkačias degalų atsargas. Kitaip tariant nereikėtų sunkti mūsų Žemelės maitintojos norint patenkinti savo poreikius.

Neretai blogoji naujovių pusė atsiskleidžia tik po gana didelio laiko tarpo ir kartais ištaisyti jų padarytas klaidas būna labai sunku arba netgi neįmanoma.

Prisiminus akmens amžių, žmonės buvo labai artimai susiję su gamta, nes buvo smarkiai priklausomi nuo jos, tačiau tobulėjant žmogui, pradėjo vertis bedugnė tarp gamtos ir žmonių, kuri kaskart vis platėjo. Dabar galėtume pasakyti, kad ne žmogus, o gamta tapo nuo mūsų priklausoma. Visur priversta kalnai šiukšlių, upėse dėl ūkinės žmogaus veiklos gaišta žuvys, dėl jūroje išsiliejusios naftos žūsta paukščiai, įvairūs vandens augalai ir gyvūnai. Norint pamatyti tokių pavyzdžių net nereikia taip toli žvalgytis, pažvelkite į savo šaldytuvą – garantuoju jame rastume bent vieną produktą, kuriame yra dažiklių, rūgštinumą reguliuojančių medžiagų ar modifikuotų produktų – visa tai tieiogine prasme žudo mus pačius iš vidaus. Vadinasi, nesirūpindami gamta, netausodami jos mes naikiname netik ją ir visą kas joje yra, bet ir patys save. Juk kiekvienas padarėlis, augalas, daiktas ir žmogus yra tarpusavyje susiję tam tikru, unikaliu ryšiu ir kiekvieną sekundę vis ką nors padarę ne gamtos labui nutraukiame po naują to ryšio giją. Pamąstykime, kas galų gale įvyks jei jis nutrūks negrįžtamai? Manau, kad tai turės tik vieną vienintelę pabaigą – viso pasaulio ir gyvybės išnykimą! Kitaip tariant mes patys susinaikinsime savomis rankomis!!!

Žmogau, visos gamtos vardu, prašau Tavęs, sustok ir apsižvalgyk, tai juk užtruks tik keletą akimirkų, o duos nepaprastai didelę naudą, nes dažniausiai mes nesigailime to ko nematome savo akimis, o čia visa tai netik pamatę, bet ir patyrę visomis savo turimomis juslėmis, galbūt susimąstysime: ar teisingu keliu aš einu? ar stengdamasis padėti gamtai jai nekenkiu?..

Na ir pabaigai, viską galėtume apibendrinti lietuvių liaudies patarlėmis: gamta yra geriausias gražaus gyvenimo pavyzdys. Gamtos įstatymai labai dideli, kad prieš juos ir priešintis negali. Kas eina prieš gamtos įstatymus, tas nieko neišloš.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: