Žaliasis mąstymas

Deivydas Jonelis

Opiausia 21-ojo amžiaus problema – užterštumas. Vis labiau populiarėja „žaliųjų“ judėjimas, įvairios akcijos, orientuotos ekologiškąja linkme. Pagirtina, bet manau, kad ši veikla – tai tik bandymas papūsti prieš vėją. Problemos šaknys slypi daug giliau, negu mes galime įsivaizduoti, o visa veikla bandant sumažinti užterštumą – flegmatiškai pavėluotas atoveiksmis.

Mašinos neteršia mūsų planetos, tai mes patys – žmonės teršiame ją. Pilotas ant Hirosimos numetė bombą, o ne lėktuvas. Ne tanklaivis išliejo mazutą į vandenyną, tai įvyko dėl darbuotojų neatidumo, jeigu ne valdant, tai gaminant techniką.

Mūsų pasaulį yra apgaubęs tirštas kapitalizmo ūkas, kuriame žmogus žmogui – priešas. Ši sistema sukurta prieš tūkstančius metų ir seniai yra atgyvenusi. Vienintelis kapitalisto tikslas – kuo mažiau investavus gauti kuo didesnį pelną, tikintis, kad rytoj jis bus dar didesnis. Jeigu jūs turite 1 000 000Lt. ir padedate juos į banką su 6 procentų metinėmis palūkanomis, tai po metų už nieką gaunate 60 000Lt. Tiksliau, gaunate už tai, kad esate turtingas. Iš kur gaunami šie pinigai? Iš žmonių, kurie ima paskolas. Trumpam sustokime, ir pamąstykime, kas čia įvyksta: yra grobiama iš vargšų tam, kad turtingieji taptų dar turtingesniais. Ši sistema yra užprogramuota vykdyti žmonijos genocidą: 40 procentų visų žmonijos resursų priklauso 1 procentui žmonijos, 50 procentų žmonijos gyvena vos už 5Lt. per dieną, kiekvieną dieną nuo bado ir nešgydomų ligų miršta apie 34000 vaikų. Viena aišku – kažkas yra labai neteisinga.

Kas padaro prekę vertinga? Jos retumas. Jeigu staiga pasaulyje beliktų tik 3 obelys, be galimybės padidintį šį skaičių, tai obulių kaina būtų ne ~2Lt. už kilogramą, kaip esame įpratę, o šimtus kartų didesnė. Ta pati situacija ir su nafta. Kai magnatas žino, kad už naftą po kurio laiko galės gauti po 200 dolerių už barelį, jo nebedomina teorijos, kad mūsų ekosistema šito besaikio vartojimo gali neatlaikyti. Naftos industrijoje nebegalioja jokios humanistinės normos. Iškastinio kuro deginimas – visų laikų didžiausias nusikaltimas žmonijai. Vien geoterminės energijos užtektų aprūpinti energija visą žmoniją tūkstančiams metų, be jokių rūpesčių. Dar prisiminkime saulės, vėjo ir bangų energiją. Žmonija jau seniai pažengusi tiek, kad būtų be problemų apsieita be iškastinio kuro. Tačiau kapitalistams tai nerūpi. Šioje sferoje sukasi toks didžiulis kiekis pinigų, kad įstatymai jiems nebegalioja.

Gamyboje stengiamasi pagaminti prekę iš kuo pigesnių ir kuo labiau akį traukiančių medžiagų, neatsižvelgiant į vartotojo interesus. Dauguma pasiūloje esančių produktų yra prifarširuoti sintetikos. Didesnė masė, ilgesnis galiojimo laikas, stipresnis skonis, gražesnis įpakavimas – gausesnis pelnas. Gaminio sudėties aprašymas neįkandamas eiliniam vartotojui. Retas kuris žino, kokį poveikį žmogaus organizmui turi glutamatas ar raide „E“ pažymėtos cheminės medžiagos.

Visuomenė įpratusi šalinti padarinius. Manau, kad šiais laikais tai yra itin primityvus problemų sprendimo būdas. Kiekvienais metais nuo širdies ligų miršta vis daugiau žmonių. Valdininkai pasikaso pakaušius ir nusprendžia skirti šiek tiek daugiau lėšų ligoninėms. Ar nebūtų efektyviau užakcentuoti sveikos mitybos ir gyvensenos svarbą pasitelkiant žiniasklaidą? Puikus pavyzdys – Suomija, kuri ėmėsi šios strategijos ir rezultatai buvo akivaizdūs. Automobilio spidometre ties 130km/h. yra neryškus raudonas brūkšnelis, perspėjantis, kad vairuotojui niekur negalima viršyti šio greičio. Ar nebūtų paprasčiau pasitelkti elektroniką, ir tiesiog neleisti mašinai važiuoti didesniu greičiu, nei nurodyta kelių eismo taisyklėse? Šioms permainoms trukdo kapitalizmas. Kas visa tai finansuos?

Niekada žmonijos istorijoje nėra buvę laikotarpio, kai buvo pastatyta pakankamai ligoninių. Tačiau mūsų žemė turi pakankamai resursų, kad jų būtų pastatyta kiek tik reikia. Niekada žmonijos istorijoje nebuvo laikotarpio, kai nebuvo bado. Tačiau žemė yra pajėgi išmaitinti visus savo gyventojus. Palyginkime žmoniją su žmogaus organizmu: esant dabartinei ekonominei sistemai žmonijos „organizmas“ dirba nedarniai – smegenys sako, kad į organus siųs silpnesnius elektrinius impulsus, kadangi jos gauna per mažai deguonies. Plaučiai sako negalintys suteikti daugiau deguonies. Tuo tarpu kepenys atsako: „Klausykit, aš tuoj nebefiltruosiu kraujo ir jums abiems galas!“. Lengva įsivaizduoti, kas atsitinka su tokiu organizmu. Kad išvengtume viso šito chaoso turime pereiti prie resursinės ekonominės sistemos. Tik tokiu būdu Žmonija taps vieninga.

Gamtoje visuomet buvo pilna parazitų. Pavyzdžiu galime laikyti mums gerai pažįstamą paukštį – gegutę. Dar geriau įžvelgti paralelizmą tarp žmonijos ir gamtos galėtume pastebėję skruzdžių gyvenimą: į skruzdėlyną įrėpliojo vabalėlis. Šis vabalėlis pradėjo valgyti skruzdžių maisto atsargas ir tai neliko nepastebėta – pradėti kviesti sargybiniai, kad išprašytų nelauktą svečią. Šis padarėlis atrodytų – bejėgis, tačiau jis turi itin stiprų ginklą – skystį, kuris apsvaigina skruzdes ir šios užmiršusios savo pareigas pradeda nešti tam vabalėliui maistą, rūpintis ne savo, o jo vakų kiaušinėliais. Žmonių gyvenime nesunku pastebėti panašumus – alkoholio magnatai išplauna smegenis žmonėms pasinaudodami televizija, laikraščiais, o šie svaiginasi, tuom užtikrindami  geras gyvenimo sąlygas ne tik magnatams, tačiau ir jų vaikų anūkams.

„Saugokime planetą!“ – šis šūkis – arogantiškiausias pareiškimas žmonijos istorijoje. Žemė aplink Saulę sukasi apie 4 milijardus metų, tuo tarpu žmonės joje gyvena tik 10-20 tūkst. metų, o sunkioji pramonė atsirado tik prieš 200 metų. Saulės radiacija, nuolat bombarduojantys asteroidai, kintantis magnetinis laukas, pastovūs ugnikalnių išsiveržimai – galiu pasakyti tik tiek, kad Žemė yra išgyvenusi daug sunkesnius laikus ir kažkoks plastikinis maišelis jos tikrai nesunaikins. Planetai pavojus negresia. Pavojus gresia mums – žmonėms.

Kiekvienas gali postringauti apie tai, koks yra blogas mūsų pasaulis, bet, kaip bebūtų gaila, to neužtenka. Man 17 metų, neturiu jokios specialybės, neturiu tvirtos padėties visuomenėje, neturiu net pinigų, už kuriuos galėčiau studijuoti baigęs mokyklą. Renkantis profesiją aš negalėsiu rinktis to, ką aš iš tiesų mėgstu, nes teks atsižvelgti į profesijos perspektyvas ir studijų kainą. „Visi apmokami darbai atima ir naikina protą“ – Sokratas. Ar aš iš tiesų gyvenu demokratinėje sistemoje, jeigu net savo noru negaliu pasirinkti, kuo būti ateityje? Demokratijos nėra buvę visoje žmonijos istorijoje, tai tik turto siekiančių žmonių sukurta iliuzija. Tada kyla klausimas: ką aš galiu padaryti, kad visa tai pasikeistų? Atsakymas: turiu pradėti „žaliai“ mąstyti.

Džekas Fresko (Jack Fresco), suvokęs, kaip prastai išvystyta mūsų sistema, nesėdėjo rankų sudėjęs. Jis sukūrė alternatyvios visuomenės modelį ir pavadino jį „The Venus Project“ („Veneros projektas“). Pasaulis, kuriame nėra valdininkų, nėra pinigų, nėra skurdo, bado, nėra nusikaltimų, kuriame sistema sukurta tarnauti žmogui (ne atvirkščiai, kaip yra mūsų dienomis) – visa tai skamba neįtikėtinai, bet yra įmanoma. Naujoje pasaulio vizijoje numatoma kurti daiktus, kurie tarnautų žmogui ir būtų pagaminti iš geriausių medžiagų. Žmonės nebeturės eiti į darbą, jie galės daryti tai, kas jiems patinka, tad nebereikės rinktis studijų dėl to, kad jos pigiau kainuoja ar perspektyvos uždirbti baigus jas bus didesnės.  Nebeliks vagysčių, nes visi visko turės ir parduoti pavogto daikto nebus galima, nes paprasčiausiai nebus pinigų. Svarbiausia, kad viskas bus sumodeliuota taip, kad mes taptume gamtos dalimi. Dažnas pareikš: „Tai tikrų tikriausia utopija! Jau ne vieną tokią girdėjome.“ Šis projektas skiriasi nuo utopijų tuo, kad jis nėra iš piršto laužtas – viskas yra paremta moksliniais tyrimais.

Kai meilės galia nugalės meilę galiai, pasaulis pažins taiką“ – Džimis Hendriksas. Kol mus už nosies vedžios godumo vedini garbėtroškos, tol nesugebėsime „žaliai“ mąstyti. „Žaliai“ mąstyti –  tai atsisakyti godumo,  tai atsisakyti primityvių instinktų, tai liautis kenkus vieni kitiems, tai padėti žmonijai egzistuoti kaip vienam organizmui, tai dėti kuo įmanoma didesnes pastangas prisidedant prie „The Venus Project“ įgyvendinimo. Turime suvokti, kad mūsų ir mūsų vaikų ateitis yra tik mūsų rankose. Mūsų daug ir mes, vedini bendro tikslo, galime judėti į priekį, galime padaryti pasaulį geresne vieta gyventi.

Reklama

5 responses to this post.

  1. Deivydai, puikus textas ir puikus mąstymas. dėkis prie mūsų.

    Atsakyti

  2. Man būtų lengviau, jeigu žinočiau, kas tie Jūs?
    Redaktoriams: 3 pastraipoje vietoj žodžio “nešgydomų“ turėtų būti žodis “išgydomų“…

    Atsakyti

  3. Nepastebėjau linko… Aišku jau kas tie Jūs 🙂 Būtinai prisidėsiu.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: