Mūsų problemos

Radvilė Jankutė

Klimato kaita ir neatsinaujinančios energijos sekimas – tai aktuali viso pasaulio problema. Tai vienas iš didžiausių žmonijai gresiančių pavojų. Tai mūsų visų problema.

Klimato kaita sukelia stichines nelaimes, tokias kaip potvyniai, sausros, audros, karščio bangos ir vandens trūkumas ( vandens šiuo metu trūksta 1,2 milijardo žmonių ). Taip pat klimato kaita gali sukelti regioninius konfliktus, badą, masinę migraciją dėl maisto ir kuro stokos.

Dėl klimato kaitos plinta tropinės ligos, kyla jūros vandens lygis. Spėjama, kad po 90 metų jūros vandens lygis pakils apie 88 cm. Vadinasi, bus užlietos neaukštai iškilusios salos ir pakrantės. Per pastaruosius 30 metų Šiaurės jūra pašiltėjo 1,1 laipsių Celsijaus. Tai smarkiai pakenkė žuvims: net 36 rūšys apsigyveno 50-400 km šiauriau.

Atrodo, kad klimato kaita neįveikiama. Tačiau taip tikrai nėra. Kiekvienas iš mūsų gali sušvelninti klimato kaitą. Štai keletas būdų:

1. Jei panorai kavos, užsivirink tik tiek vandens, kiek tau reikia, o ne visą virdulį.

2. Venk kelionių automobiliu – geriau naudokis viešuoju transportu arba eik pėsčiomis.

3. Nepalik televizoriaus, kompiuterio ar garso aparatūros parengties režimu – verčiau juos visai išjunk.

4. Prauskis ne vonioje, o po dušu. Taip sunaudosi 4 k. mažiau energijos.

5. Nepalik mobiliojo telefono įkroviklio, kai telefonas jau visiškai įkrautas.

6. Pirk energiją tausojančias lemputes.

7. Išjunk visus elektros prietaisus, kai tau jie nereikalingi.

8. Taupyk popierių! Kiekvienas Europos pilietis per mėnesį suvartoja net 20 kg šios medžiagos!

9. Venk skrydžių lėktuvu. Verčiau keliauk traukiniu.

10. Rūšiuok atliekas. Perdirbant vieną aliuminę skardinę, sutaupoma 90% energijos, kurios reikia naujai skardinei pagaminti.

Ne taip jau ir sunku, ar ne?

Tačiau klimato kaita nėra vienintelė pasaulio problema: po truputį senka neatsinaujinančios energijos šaltiniai: nafta, uranas, anglys bei dujos. Beje, deginant šį iškastinį kurą išsiskiria 60% viso išmetamo anglies dioksido, sudarančio didžiausią dalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Yra keletas šios problemos sprendimų. Tai atsinaujinančios energijos šaltiniai ( vėjo energija, koncentruota saulės energija bei bioenergija ). Šios energijos pranašumai:

1. Ji tausoja aplinką.

2. Atsinaujinanti energija leis sukurti naujų darbo vietų.

3. Gaminant šią energiją, vartotojams ji bus tiekama nuolat, saugiai ir prienamomis kainomis.

Nuo 1998 m. vėjo energijos gamyba visame pasaulyje išaugo iki 40% per metus, buvo sukurta daugiau nei 70 000 darbo vietų ir elektros energija aprūpinta daugiau nei 35 milijonai žmonių.

Iš biomasės ( augalinės kilmės organinės medžiagos ) šiuo metu gaunama 5% visos ES energijos ir 65% visos atsinaujinančios energijos.

Per pastarąjį šimtmetį tiesiog sugadinome savo planetą – Žemę. Ji niekada nebus tokia sveika, kokia buvo, tačiau jau dabar galime sustoti ją teršę, žaloję ir kitaip naikinę. Jei kiekvienas prisidėtų prie aplinkos apsaugos, kvėpuotume švaresniu, gaivesniu oru, sulauktume šaltesnių žiemų ir padarytume savo būsimų palikuonių gyvenimą geresnį. Keiskimės!

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: