Antanas Vienažindys ir liepa

Viktorija Baranovaitė (koordinavo mokytoja Irena Kiudulienė)

Kiekvieną rugsėjį Laižuvos Antano Vienažindžio pagrindinės mokyklos bendruomenė mini poeto, kunigo, dirbusio ir palaidoto Laižuvoje Antano Vienažindžio gimtadienį.

Šių metų rugsėjo 25 d. 13 val. į 168- ųjų Antano Vienažindžio gimimo metinių paminėjimą susirinko A.Vienažindžio pagrindinės mokyklos, Mažeikių M.Račkausko gimnazijos mokiniai ir mokytojai M. Januška ir L.Skabickienė, Laižuvos kultūros centro, seniūnijos darbuotojai, laižuviškiai.

Minėjimas prasidėjo miestelio bažnyčioje. Vyko Šv. Mišios, skirtos Antanui Vienažindžiui. Per Šv. Mišias kunigas skaitė pamokslą, prisiminė Antaną Vienažindį. Griežiant smuikams, susirinkusieji klausėsi giesmių Antano Vienažindžio tekstais.

Po Šv. Mišių minėjimas tęsėsi Antano Vienažindžio pastatytame šventoriuje, kur kunigo rūpesčiu buvo pastatyta bažnyčia, tačiau susprogdinta Antrojo Pasaulinio karo metais. Šventoriuje  svečiai iš M. Račkausko gimnazijos pasakojo apie Vienužio gyvenimą, dainavo jo sukurtas dainas. Savo pasakojimą, kurio metu buvo apžvelgtas visas poeto gyvenimo kelias, gimnazistai užbaigė giesme, kurią giedojo liažuviškiai, kai buvo laidojamas Antanas Vienažindys. Klausantis giesmės visiems buvo gera būti arčiau vienas kito ir pajausti Antano Vienažindžio gerumą ir meilę artimui.

Toliau visi kartu ėjome Antano Vienažindžio taku. Susirinkome prie jo liepos, kur poetas suklupo paskutinę savo gyvenimo dieną ir daugiau nebeatsikėlė. Čia apie Antaną Vienažindį kalbėjo Laižuvos Antano Vienažindžio pagrindinės mokyklos mokiniai, dainavo jo dainas. Šio mokyklos mokinė Aistė Černauskytė ir M. Račkausko gimnazijos mokinė Erika Strakšytė grojo gitaromis. Smuikais griežė mokytojas Sigitas Ramanauskis ir Laižuvos Antano Vienažindžio pagrindinės mokyklos 10- tokė Viktorija Baranovaitė bei kankliavo Giedrė Sovienė. Muzikantai nostalgiškai atliko Antano Vienažindžio dainą „Vaigi gražus gražus…“ .

Laižuvos žemėje užaugo daug kūrybingų ir garsių žmonių. Gal tai poeto A. Vienažindžio pasėta sėkla, tačiau ir šiandien čia yra talentingų kūrėjų. Bažnyčioje ir prie liepos labai prasmingas savo kūrybos eiles skaitė laižuviškis, dabar Vytauto Didžiojo universiteto studentas Deivydas Neimonas.

Vienažindžio pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Irena Kiudulienė išreiškė viltį, kad liepa, į kurią buvo įkeltas bažnyčios varpas, bus įtraukta į kultūros paveldą.

Pasak literatūrologės E.Bikinaitės, liepa buvo ir paskutinių A.Vienažindžio gyvenimo akimirkų liudininke:1892 metų gegužės 10-ąją dieną, kai Viekšnių dekanas J.Zaleskis ir keli kaimyninių parapijų kunigai atvažiavo pašventinti naujosios bažnyčios. Tik per pačią procesiją kažkas pastebėjo, kad ligonis kniūbso po liepa nualpęs, – jo šliaužta, ropota, bet teprisikasta prie didžiosios liepos…

Vienužio kelio dalyviai nuėjo ten, kur poetas  baigė savo gyvenimą – aplankė jo kapą ir uždegė atminimo žvakeles, padėjo gėlių.

Toliau takas vedė prie Antano Vienažindžio akmens, kur jis rašydavo savo eilėraščius, svajodavo. Šventės svečiai ir moksleiviai buvo vaišinami skania žirnių koše, kepta duona, laižuviškių suslėgtu sūriu. Kai kurie mokytojai prisipažino, kad Laižuvoje rado savo meilę, kaip ir Vienužis – dažnai ateidavo prie akmens su mylimu žmogumi.

Aš manau, kad mes turime išsaugoti ateities kartoms ne vien gražią tradiciją kiekvienais metais paminėti Antaną Vienažindį, bet ir saugoti jo paminklą – liepą, likusią mums priminti  kunigą ir poetą, liepą, kuri buvo poeto ilgesio ir meilės medis, po kuria jis suklupo prieš mirtį.

Gražuolė liepa puošia Laižuvos miestelį, visada suteikia stiprybės, yra įkvėpimo šaltinis mums ir norėtųsi, kad būtų gyvensiantiems po mūsų. Liepa primins, kad čia gyveno vienas tų žmonių, kurie nusipelnė mūsų šaliai, kultūrai, primins istoriją, kurią turėtų žinoti  bent laižuviškiai.

Niekam nevalai nukirsti Antano Vienažindžio liepos! Žmogus, nukirtęs šį medį, prisišauks nelaimę ir, svarbiausia, nukirs Vienužio istorijos dalį, nukirs mūsų šaknis.

Advertisements

One response to this post.

  1. Posted by karve on gegužės 7, 2010 at 10:19

    Kur jau kur, Viktorija visada save ides kad groja su smuiku, o kitu nepamynes

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: