Prisikėlęs keliems gyvenimams

Ignas Malinauskas

Aš – energetinio gėrimo „Red Bull“ skardinė. Kaip gera man buvo gyventi šiltoje ir jaukioje autoparduotuvėje. Keliauti po Lietuvos kaimus vingiuotais keliukais, kvėpuoti grynu oru ir džiaugtis gyvenimu. Mane visi apžiūrinėjo, kilnojo, bet niekas nepirko, nes kaimo žmonėms aš nepatikau.Taip aš puikiai gyvenau ir keliavau, kol nesibaigė gėrimo, esančio mano viduje, galiojimo laikas. Tada mane nukainojo ir viename kaime mane nupirko berniukas,vardu Ignas. Kai aš patekau į jo rankas, supratau, kad iki šiol aš gyvenau labai gerai. Berniukas, išgėręs gėrimą, numetė mane ant žemės, sutrypė kojomis ir paliko gulėti tarpuvartėje. Mane spardė visi, kas netingėjo, per mane važinėjo mašinos, dideli traktoriai, mane blaškė vėjas ir lijo ant manęs lietus.

Aš labai ilgėjausi savo šilto ir jaukaus ankstesnio gyvenimo.Vieną pavasario rytą Igno mama tvarkydama aplinką mane surado ir įdėjo į konteinerį, kuriame jau gulėjo tokio paties likimo ištikti draugai: skardinės, dviračio rėmai ir kitokios skardos. Mūsų visų laukė nežinia ¾ žinoma, ten gulėti geriau nei būti blaškomam ant žemės, bet kartu jaučiau baimę, kad gali atsitikti dar blogiau. Ir tada prabilo konteinerio metalinė rankena. Ji pasakojo, kad mes keliausim su didele mašina į miestą, į metalo perdirbimo fabriką,  kuriame mes vėl tapsime naudingais daiktais. Konteinerio metalinė rankena  anksčiau irgi buvo skardinė. Aš ir mano draugai labai apsidžiaugėme sužinoję šią naujieną ir labai laukėme kelionės i miestą.

Ilgai laukti nereikėjo ir aš atsidūriau metalo perdirbimo fabrike. Mane nuplovė, nuvalė ir maloniai išlydė. Tada supylė į specialią formą, atvėsino ir aš tapau konservavimo dangteliu. Šį kartą aš patekau į prekybos centrą. Mane greitai nupirko. Manimi uždarė saldžią braškių uogienę. Tada aš ramiai peržiemojau rūsyje. Kai braškių uogienę suvalgė, mane vėl išmetė, tik šįsyk iš karto į reikiamą konteinerį. Dabar nebebuvo baisu, nes aš jau  žinojau, kad važiuosiu į perdirbimo fabriką.

Perdirbimo fabrike iš manęs pagamino šaukštą. Mane nupirko tvarkinga šeima. Dabar aš labai laimingas! Gyvenu dideliame name šiltai ir jaukiai. Mane maudo kiekvieną dieną naudodami geras, ekologiškas priemones. Esu visada švelniai nušluostomas ir padedamas į šiltą lovą – stalčių pas mano brolius šaukštus, seses šakutes, pusbrolius peilius, tėtį samtį ir mamą tarką.

Aš esu laimingas, kad žmonės rūpinasi gamtos saugojimu rūšiuodami atliekas. Rūšiavimas saugo gamtą, išsaugo tyrą vandenį, gryną orą. Panaudotos ir tikslingai išrūšiuotos šiukšlės gali tarnauti žmonėms dar daugybę metų.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: