Oro tarša: iššūkiai ir galimybės

Rokas Liubauskas

Per pastaruosius keletą dešimtmečių oro užterštumas visame pasaulyje labai išaugo. Tam užterštumui, kaip žinoma, didelę įtaką padarė industrializacija, technikos vystimasis ir įvairūs kiti faktoriai, tokie kaip gamyklų naudojami chemikalai, įvairios neekologiškos elektrinės, didelis automobilių pagausėjimas ir t.t. Oro tarša mūsų planetai jau padarė visai nebeatitaisomos žalos: ozono skylių Antarktidoje atsiradimas, „šiltnamio efektas“, dėl kurio visos žemės temperatūra pakilo vienu laipsniu, kieno „dėka“ sparčiau pradėjo vystytis tokios problemos kaip kai kurių augalų išnykimas, žmonių sveikatos paūmėjimas, retų gyvūnų rūšių išnykimas. Tačiau nepaisant to, mes nenustojame „šaipytis“ iš mūsų motulės Žemės. Pasaulyje šiuo metu itin svarbus klausimas: ar mes pajėgūs sustabdyti jau įsibėgėjusį, į mūsų kasdienius darbus įsiskverbusį oro taršos traukinį?

Daugelio nuomone, atsakymas, be abejo, „taip“, tačiau ne visi suvokiame, kad, nepaisant visų vyriausybės dedamų pastangų, oro taršos procesas tik spartėja, nes pramonė nestovi vietoje – ji plečiasi. Visame pasaulyje jau yra įsteigta daug organizacijų, besirūpinančių žemės ekologija. Žinoma, kad Lietuvoje taip pat. Lietuvos aplinkos apsaugos problemos – tai paviršinių ir požeminių vandenų, oro bei dirvožemio tarša, pavojingų atliekų susidarymas. Tai ir kraštovaizdžio bei biologinės įvairovės mažėjimas, neracionalus gamtinių išteklių naudojimas. Kai kurios iš šių problemų yra sunkiau sprendžiamos, kitos – lengviau. Dabartinės Lietuvos aplinkos apsaugos pagrindinis tikslas – užtikrinti subalansuotą šalies vystymąsi, išlaikant sveiką gamtinę aplinką, išsaugant kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę optimizuojant gamtonaudą. Šioje aplinkos apsaugos strategijoje prioritetas suteiktas vandens ir oro problemoms išspręsti, reikiamą dėmesį skiriant visiems vandens ir oro apsaugos tikslams bei prioritetiniams tikslams kitose aplinkosaugos srityse. Pagrindiniai oro teršimo šaltiniai Lietuvoje yra energetikos objektai – šiluminės elektrinės ir katilinės, pramonės įmonės bei transportas. Per pastaruosius metus pastebimai sumažėjo oro teršimas iš energetikos bei pramonės šaltinių, tačiau transporto sąlygojama tarša beveik nepasikeitė ir tapo dominuojančia. Taip pat miestuose susikaupia palyginti daug anglies dioksido. Šiomis dujomis apsinuodijęs žmogus jaučia silpnumą, jam skauda galvą, jį pykina. Į padidėjusį CO2 kiekį ore ypač jautriai reaguoja širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys ligoniai. Labai aktualus aplinkos užterštumas sieros dioksidu. Net maža jo koncentracija erzina akių ir nosies gleivinę, kvėpavimo takus, sukelia kosulį ir čiaudėjimą, vidutinė – gali būti kvėpavimo takų ligų priežastis, o 400-500 miligramų kubiniame metre kiekis – jau pavojingas gyvybei. Tačiau šiuos šaltinius eliminuoti sudėtinga vien dėl to, kad jie yra gyvybiškai svarbūs, ir prieš jų atsikratant privalu rasti kitų energijos šaltinių.

Kita vertus, gyvename šalyje, kurioje oro užterštumas dar gerokai turi pakilti, kad siektų kritinę ribą, kuri, beje, nėra objektyvus rodiklis, nes pasaulinio masto didmiesčiai, tokie kaip Niujorkas ar Tokijas, tą ribą viršija ne vieną ir ne du kartus. Lietuvoje oro užterštumas vidutinis, teršalų koncentracijos retai viršija leistinas normas ir tik didmiesčiuose. Aplinkos oro apkrova per paskutinius kelerius metus nežymiai sumažėjo, kadangi mūsų šalyje pakito energijos išteklių naudojimas bei transporto priemonių naudojimo efektyvumas. Tačiau tai nereiškia, kad galima sėdėti ir manyti, kad oro tarša Lietuvoje niekad neišaugs. Lietuvoje tiesiog lėtesnė industrializacija, o tai yra viena pagrindinių oro užterštumo priežasčių. Tam, kad Lietuvoje nebūtų viršytos leistinos teršalų emisijos bei koncentracijos normos, būtų įgyvendinti tarptautiniai susitarimai dėl oro apsaugos, svarbu imtis neatidėliotinų priemonių. Mažinant oro taršą iš mobilių šaltinių, būtina skubiai spręsti naudojamų degalų kokybės klausimą, palaipsniui pereiti prie transporto priemonių, atitinkančių Europos Sąjungos reikalavimus, naudojimo, diegti eismo srautų optimalaus reguliavimo sistemas bei įgyvendinti kitas atmosferos taršą mažinančias priemones. Oro kokybė Lietuvoje priklauso ne tik nuo vietinės emisijos, bet ir nuo tolimų užteršto oro pernašų iš kitų valstybių. Tuo požiūriu Lietuvos geografinė padėtis nėra labai palanki. Esame lyg ir užteršto oro masių kelyje. Juolab kad vyraujantys pietvakarių vėjai pučia nuo labiausiai užterštų centrinės Europos regionų. Vadinasi, ne viskas mūsų rankose ir oro užteršumas Lietuvoje yra ne opi, bet opėjanti problema, ir mes turime puikią progą pasimokyti iš kitų šalių, kurių oro problemos gali tapti mūsų ateitimi.

Ne viskas mūsų rankose ne tik dėl to, kad oro užterštumas priklauso ir nuo geografinės padėties, tačiau yra ir kitų, šaltinių, kurių neveikia arba mažiau veikia industrializacija. Tai yra galvijų auginimas. Daugiausia žalos padaro 1,5 mlrd. pasaulyje laikomų galvijų, kurie yra atsakingi už 18 proc. išmetamų į atmosferą dujų, kurios sukelia šiltnamio efektą, daugiau nei mašinos, lėktuvai ir kitos transporto priemonės kartu sudėjus. Jie išmeta didelę dalį metano, kuris Žemę šildo 20 kartų greičiau nei anglies dvideginis, kurį išmeta automobiliai. Kitos pavojingos dujos, išmetamos galvijų, yra amoniakas. Apie 90% viso amoniako Europoje (apie 8-9 milijonus tonų per metus) patenka į atmosferą iš gyvulininkystės ūkių. Šios dujos susidaro skylant gyvulių atliekoms, kuriose yra šlapalo (galvijai, avys, kiaulės) ar šlapimo rūgšties (paukščiai). Taigi, ne tik pramonės plėtimas akseleruoja oro taršos problemą.

Vadinasi, ne viskas yra mūsų rankose ir sumažinti oro taršą iki nepavojingo kieko neužteks vien didelio noro. Planetos ekosistemų pusiausvyra yra sutrikdyta ir Žemė tampa tiesiog per maža vieta gyventi. Tikėtina, jog ateityje teks pamąstyti ne tik apie užterštumo sumažinimą, bet ir poreikių, gyventojų ir vartotojiškumo suveržimą. O jei vis dėlto laiku nesuvoksime šios problemos svabos, galėsime ieškoti naujų namų.

Reklama

3 responses to this post.

  1. nu rimtas rašinys, bet pernelyg susikoncentruoji vien į oro taršą, kas daro klaidingą įspūdį, kad lietuvoj viskas “švaru“. palyginus. visų pirma, daugybė, daugybė žmonių gyvena kamščiuose, o taip neturėtų būti. transportas ne vien teršia orą, bet ne didmiesty – ir šiaip ardo ir trikdo ekosistemas. tačiau yra ir kita tarša, pvz. vandens. Lietuvoje mažiausiai rūpinamasi nuotekų švara, buitinės chemijos ekologija, todėl teršiami gruntiniai vandenys ir Baltijos jūra, į kurios užterštumą lietuvos indėlis – dėl šių priežasčių ryškesnis. nu ir t.t.

    Atsakyti

  2. […] Bitinas Rasa Jankauskaitė Linas Jocius Audrius Kuskys Rokas Liubauskas Ugnė Milaševičiūtė Vida Petraitytė Silvija Stankevičiūtė Gabrielė Žemaitytė […]

    Atsakyti

  3. […] Audrius Kuskys “Ar spės žmogus išgelbėti pasaulio gyvybę..?” Rokas Liubauskas “Oro tarša: iššūkiai ir galimybės” Ugnė Milaševičiūtė “Žaliasis kodas” Vida Petraitytė “Anties Steputės […]

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: