Voverytė ir upeliukas

Jurgita Sankaitė

Visai neseniai, rugsėjo mėnesį, kai visos miško ir ne miško būtybės ruošėsi žiemai, voverytė  Ela, kuri stengėsi turbūt labiausiai iš visų, bėgo prie lazdyno prisirinkti riešutų, bet sustojusi prie upelio pasigrožėti juo išgirdo keistą garsą.

— Voveryte, voveryte, padėk man, — kažkas tyliai prašė.

Tačiau voverytė nekreipė į tai dėmesio ir toliau striksėjo upelio pakrante. Bet tas garsas aidėjo garsiau ir garsiau, o po kelių minučių vėl pasigirdo tie patys žodžiai :

—              Voveryte, voveryte, padėk man…

Tada pūstauodegė sustojo, apsižvalgė ir virpančiu iš baimės balsu paklausė:

—              Kas čia prašo pagalbos?

—           Upelis… tai aš… upelis, – pasigirdo tyliai.

—          Upelis…upelis…- nuskambėjo garsiau, nes dabar šiuos žodžius ošė visi medžiai.

Tuo metu, kai voverytė išgirdo atsakymą, ji priėjo arčiau ir paklausė:

—              Ar tai tau reikia pagalbos?

—              Taip. Ar gali padėti man išrinkti tas visas šiukšles?

Voverytė iš pradžių manė, kad upelis šituose mišriuose miškuose negali būti užterštas, nes retai kas čia lankosi.

— Upeliuk, ar nežinai, kas tai padarė? Kas tave užteršė? — piktu, valdingu balsu paklausė voverė. -Ar žinai, kad mes, voverės, bent jau aš, galime padaryti daugiau nei tu manai. Taigi klok visą tiesą, kas tai padarė.

– Gerai. Tai padarė vaikai, kurie žaisdami visas šiukšles suvertė į skaidrų mano vandenėlį, ir aš pats negaliu išsivalyti, nes šiukšlių per daug.

Išgirdusi upelio skundą, voverytė viską papasakojo miško žvėreliams. Ir visi, susirinkę prie didžiojo ąžuolo, nusprendė pamokyti tuos piktavalius vaikus, kai jie vėl ateis tęsti savo negerų žaidimų, ir pareikalauti, kad  surinktų šiukšles, kurias jie  sumetė į upelį, nes dėl vandens taršos visa vandens augalija ir žuvys mirs. Ir dėl to kalti bus jie, vaikai. Taigi vyriausias miško seniūnas briedis, vardu Giedrius, sugalvojo tokį nuostabų planą, jog visi miško žvėreliai nė negalvodami sutiko.

Po pietų, kai vaikai vėl pasirodė upelio pakrantėje, visi žvėreliai, kaip buvo sutarta, laukė, kol ateis tinkamas momentas,  ir miško seniūnas  duos ženklą. Staiga ryžtingai budėjusi kuosa Magdė išgirdo, kaip vienas vaikas pasakė:

— Ar turit kaip aną kartą degtukų? Noriu padeginti šakeles… — pašaipiai pasakė vaikėzas.

Kuosa, pasipiktinusi tokiais žodžiais, tuoj pat nuskrido pas Giedrių ir viską jam pačiulbėjo. O tada visi žvėreliai pradėjo veikti pagal planą. Pirmiausia meškinas Zigmas savo riaumojimu šiek tiek įbaugino tuos blogiukus, tada varna Akutė sukarkė ir vaikai išsigando, o prie jų priėjęs seniūnas Giedrius pasakė žmogaus balsu:

— Vaikai, ką jūs darot? Kodėl teršiate žvėrių pragyvenimo šaltinį? Ar nematot mirštančio upelio? Gal  būtumėte tokie malonūs ir sutvarkytumėte savo šiukšles?

Šie žodžiai neskambėjo labai griežtai, bet vaikai, rodos, girdėjo: „Tvarkykit, kol jūsų nesuėdėm!“ Bet žvėrys nebuvo blogi ir nelinkėjo nieko pikta – jie tik norėjo padėti upeliui.

Kol drąsiausias vaikas netekęs amo ištarė „Oho, kalbantis briedis!“, kiti suskubo viską tvarkyti ir pažadėjo, kad daugiau niekada neterš gamtos ir bus jos ir žvėrelių draugai. Miško seniūnas briedis su žvėreliais šypsodamiesi stebėjo vaikų darbą. Ir netrukus švarus kaip krištolas upelis galėjo dėkoti miško draugams, o vaikams patarė nepamiršti to, kas atsitiko.

Kitą dieną miške atsirado užrašas: „ Nesvarbu, kas esi – vaikas ar jau suaugęs – neteršk gamtos, nes tai dalelė tavęs“.

Reklama

One response to this post.

  1. Posted by susirupines on vasario 4, 2010 at 14:30

    Man miško gyvūnų pamokymai labai primena tėvų pamokymus vaikams. Gražus pasakojimas, bet kiek apgaulingas, kalbančiais briedžiais visų neįtikinsi, nei pasakojimais, kaip kalbantys briedžiai įtikina vaikus:)

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: