Interviu su savimi

Emilija Saulytė

–          Kodėl nusprendei dalyvauti konkurse?

–          Sužinojusi apie konkursą iškart apsisprendžiau dalyvauti, abejonių nebuvo. Stengiuosi dalyvauti įvairiuose konkursuose.  Be to, konkursas šiek tiek siejasi su mano studijų kryptimi.

–          Papasakok apie studijas, ką studijuoji ir kodėl pasirinkai šią studijų kryptį?

–          Studijuoju aplinkos apsaugos inžineriją, Vilniaus Gedimino Technikos universitete. Tiesą sakant šią studijų kryptį pasirinkau atsitiktinai, nors manau, kad atsitiktinumų gyvenime nebūna. Tikiu likimu. Be to geriausi dalykai gyvenime nutinka netikėtai. Kol kas dėl savo pasirinkimo nė kiek nesigailėjau. Tikiuosi, kad studijuodama, arba baigusi studijas sugebėsiu nuveikti kažką prasmingo aplinkos apsaugos srityje, tuomet mano studijos bus prasmingos.

–          Ką planuoji nuveikti, išgelbėti nykstančias rūšis, sustabdyti klimato atšilimą?

–          Vadovaujuosi šūkiu: pirmiausia pradėk nuo savęs! Manau, kad viskas prasideda nuo mažų dalykų: pavyzdžiui šiukšlių rinkimo akcijų, arba vaikų švietimo kodėl negalima šiukšlinti, atliekų rūšiavimo, arba daugkartinių pirkinių krepšių naudojimo… Nesudėtinga užsukti ir vandens čiaupą, valantis dantis, o rugsėjo 22 dieną į darbą ar mokyklą, universitetą keliauti pėsčiomis, dviračiu ar viršuoju transportu.

–           O pati dalyvauji akcijoje diena be automobilio?

–          Žinoma, mieste – tai tikrai nesudėtinga. Kasdien dalyvauju akcijoje diena be automobilio, nes tiesiog jo neturiu : keliauju pėsčiomis arba vadovaujuosi šūkiu: „Vielabraukis irgi veža iki universiteto!“ J

–          Kaip pasikeitė tavo požiūris į aplinką, pradėjus studijuoti? O gal nepasikeitė?

–          Na, šiukšles rūšiavau ir anksčiau, nešiukšlindavau, turiu ekologišką pirkinių krepšį. Taip pat pasigaminau labai spalvingus karolius iš laikraščių, norėjau atkreipti dėmesį universitete ir gatvėje, kad iš pažiūros nereikalingų atliekų galima sukurti kažką ypatingo.

Dabar jaučiu pareigą nežiūrėti abejingai į šiukšlinimo problemą, jaučiu pareigą, sustabdyti šiukšlintojus. Smagiausia man buvo, kai močiutė kaime kaimynams pasigyrė, jog jos anūkė būsima aplinkosaugininkė ir gali nubausti, jei šiukšlinsite. Tuomet vienas žmogus išsigando piniginės baudos ir surinko visus stiklinius butelius iš miško. Tuomet jaučiausi tikrai reikšminga ir svarbi. Vis dar stengiuosi dalyvauti akcijose „Darom“, universitete dalyvavau klimato kaitos konferencijoje.

–          Kokios valstybės tau atrodo „žaliausios“? Iš kurių mes turėtume imti pavyzdį?

–          Žaviuosi Danija, nes šios valstybės gyventojai vadovaujasi šūkiu: „Mūsų klimatas, mūsų rūpestis“. Kopenhaga – žaliausia Europos sostinė. Žaviuosi ir Amsterdamo gyventojais, nes jie dviračiais keliauja į darbą, mokyklas… Vilniuje nėra taip blogai, kaip daugelis skundžiasi. Vilniaus oro kokybė yra geriausia lyginant su 30 Europos sostinių. Vilnius yra pripažintas ekologiškiausiu Rytų Europos miestu. Manau, kad tai nemažas pasiekimas.

Pasak J.V Gėtės, „gamta – vienintelės knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas.“ Aš labai norėčiau, kad kiekvienas iš mūsų mokėtume šią knygą skaityti.

Advertisements

3 responses to this post.

  1. Posted by studentas on vasario 3, 2010 at 12:02

    Neblogai, aš taip žaviuosi ekologiškomis Danijos idėjomis.

    Atsakyti

  2. Danija būtų neblogai, jei ne Farerų salos ir jų delfinai. Emilija, kaip tave rasti?

    Atsakyti

  3. Posted by Emilija on vasario 5, 2010 at 09:47

    Mane rasti nesudėtinga, gali man parašyti el. paštu emisa@inbox.lt

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: