Ateities vizija arba nekrologas ekologinėms problemoms

Agata Švaikovskaja

„Ilsėkitės ramybėje“ — tokį užrašą išvydau ant vieno paminklo, praeidama pro kapą, ant kurio nebuvo nė vienos gėlės ir nė vienos žvakės. Lygiai prieš metus mes palaidojome keletą iš daugelio neigiamų žmonijos reiškinių — ekologines problemas. Sudie tarėme fenomenui, naikinusiam mūsų nuostabiąją pasaulio gamtą.

Pamatine visų ekologinių problemų priežastimi buvo gamtos, vandens telkinių bei oro tarša. Einantis iš mokyklos mokinys net nesusigėsdavo numetęs plastikinį butelį nuo gaiviųjų gėrimų kur nors pamiškėje. Maža to, dar išjuokdavo ir pirštais užbadydavo bendraklasį, kuris neša savąjį tuščią traškučių pakelį iki pirmos pasitaikiusios šiukšliadėžės.  Net nesusimąstydavo garbingi ir įtakingi įvairių gamyklų vadovai, kokią žalą gamtai daro iš jų fabrikų į upes nuleisti nuotekų vamzdžiai bei be filtrų stūksančių gamyklų kaminai, išleidžiantys į orą pražūtingus dūmus.

Dėl kenksmingų dujų, besikaupiančių mūsų žemės atmosferoje, susidarydavo šiltnamio efektas, kuris sąlygojo klimato atšilimą. Pakilus oro temperatūrai, klimatas buvo tapęs neprognozuojamu. Ten, kur ištisus metus šviesdavo saulė, augdavo apelsinai ir bananai, iškrisdavo sniegas, taip sunaikindamas derlių, o amžino įšalo žemėje buvo bepradedą tirpti poliariniai ledynai ir pakilus jūros lygiui, įvairios salos bei kai kurių žemynų dalys atsidurdavo giliai po vandeniu. Dauguma žemės ūkiui naudojamų plotų buvo pradėję virsti dykumomis, padaugėdavo sausrų, miškų gaisrų ir begalė kitokių katastrofiškų gamtos kataklizmų.

Na, ir, žinoma, skaudžiausias smūgis, suduotas žmonijai verkiančios bei žmogaus prievartaujamos gamtos, buvo prasidėjęs kai kurių ekosistemų nykimas. Įvairūs aplinkosaugininkų judėjimai tiesiog jau nebežinodavo, kokių dar priemonių imtis kovojant su floros ir faunos spartėjančiu nykimu. Susidarydavo įspūdis, kad gatvėmis slankioja viskam apatiška minia ir jos nė trupučio nesujaudina iškabinti plakatai su rėkte rėkiančiais užrašais: „Saugokime gamtą!“, „Tavo planetos ateitis — Tavo rankose“ ir t.t.

Bet pagaliau visam šitam košmarui atėjo galas! Galime lengviau atsikvėpti ir įtraukti į save gurkšnį gaivaus ir tyro oro. Pradeda daugiau šypsotis aplinkiniai, kadangi taip toli pažengusi ir tiek daug pasiekusi žmonija išrado vakciną nuo visų galimų ekologinių problemų. Visų pirma, miestų apskrityse, miestelių seniūnijose, įvairiose mokyklose ir kitose įstaigose padaugėjo šiukšlių rinkimo bei medelių sodinimo akcijų. Taipogi įvedus baudas dėl griežtesnės šiukšlių rūšiavimo tvarkos, padaugėjo žmonių, sąžiningai rūšiuojančių savo atliekas. Asmenys, pradėję aktyvią vandens ir elektros taupymo programą, savo teigiamu pavyzdžiu užkrėsdavo draugus, kaimynus ar aplinkinius. Mokyklose ir universitetuose pradėjus vesti pamokas ir seminarus, kuriuose buvo  aiškinama apie aplinkosaugos problemas, pakilo jaunosios kartos sąmoningumo lygis ir atsiradęs noras gyventi švaresniame, tvarkingesniame pasaulyje atbaidydavo jaunuosius šalių piliečius nuo gamtos teršimo. Pagaliau galime pamiršti ir nebijoti viso to užnugary pasilikusio siaubo. Nebepanikuokime! Nusišypsokime! Juk mūsų pačių pastangomis pamažu vijoklis vysta…

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: