Ekologija mano namuose

Deimantė Ūkelytė (koordinavo mokytoja Ieva Šmulkštienė)

Visiškai švarios atmosferos nėra ir turbūt niekada nėra buvę. Jau viduramžiais buvo sakoma: „Pavargęs keliauninkas prieš pamatydamas miestą, į kurį keliauja, pirmiausia jį užuodžia už daugelio mylių.“ Ką jis užuodžia? Turbūt atsakymo nereikia.

Šiandien žodis „ekologija“ itin populiarus. Ypač, kai ieškoma ekologiškų produktų. Deja… Ekologijos pagrindai yra svarbiausias kriterijus, pagal kurį žmogus turėtų vertinti savo įtaką aplinkai ir ieškoti sprendimų. Jei gamta yra Dievo tvarinys ar net pats Dievas, tai ekologijos žinios yra „šventas raštas“, kuris moko gyvenimo šiame pasaulyje ir kurio nedera pamiršti. Girdėtas terminas „ekologinė pusiausvyra“. Kas atsitinka, kai ji būna pažeista? Logiškai mąstant, žmonija tenkina savo ekonomines ir socialines reikmes. Jei tai darydama stengsis nepažeisti ekologinės pusiausvyros, tai užtikrins žmogaus teisę į sveiką ir pilnavertį gyvenimą harmonijoje su gamta.

Psichologine prasme toks posūkis žmogui irgi nėra lengvas, nes ilgą laiką būdamas vien tik gamtos išteklių vartotojas, šiandien jis verčiamas galvoti plačiau, derinti savo veiksmus. Manau, kad kiekvienas pilietis turi išmokti realizuoti savo galimybes ir poreikius. Todėl neatsitiktinai norėčiau pasidalinti mintimis apie ekologiją savo namuose.

Man regis, kiekviena šeima yra tautos dalelė, ir labai svarbu, kaip ta šeima puoselėja, tvarko savo namus, aplinką. Aš labai džiaugiuosi, kad gyvenu kaime, kiek toliau nuo miesto triukšmo, teršalų. Man svarbu, kad namuose būtų šilta, jauku, švaru.

Kiekviena šeima sprendžia ir ekologijos klausimus. Pirmiausia tvarko įvairiausias atliekas ir šiukšles. Namų ūkyje visada jų susidaro daugybė. Tai popierinė tara, stikliniai ar plastikiniai indai, įvairios kitos pakuotės. Daugelį jų sudeginame ar panaudojame kaip makulatūrą. Plastmasės tėvai nedegina, ją griežtai rūšiuoja. Nedeginame, nes pakenktume atmosferai.

Labai svarbu ir tvarkinga nuotekų, kanalizacijos sistema. Tėtis prižiūri, kad ji būtų nesutrūkusi, valo surinkimo šulinius. Gyvulines nuotekas galima būtų panaudoti tręšimui, jei dezinfekavimui nebūtų naudojama cheminės plovimo medžiagos.

Namuose yra automobilių ir kitos žemės ūkio technikos. Jų eksploatacijai sunaudojama mašininių alyvų, tepalų, jų filtrų, guminių detalių. Joms atidirbus, svarbu laiku surinkti, surūšiavus pristatyti perdirbimo įmonėms. Sodyboje radome ir metalo laužo, jį išvežėme.

Mes turime ir kelis hektarus žemės. Saikingai naudojame chemikalus (trąšas ar pesticidus), atsižvelgiame į dozavimo normas, kur galima, juos pakeičiame natūraliais pakaitalais. Piktžolių naikinimui iš dirvų ar pievų naudoja papildomą mechaninį jų apdirbimą: papildomą kultivavimą, akėjimą ir kt. Jokiu būdu piktžolių pievose nenaikiname deginimu, kadangi degimo metu žūsta visa smulkioji fauna bei mikroflora. Be to, tai realus pavojus kilti dideliems gaisrams.

Tokius darbus atlieka mūsų šeima namų ūkyje. Norime sveikiau ir gražiau  gyventi, todėl stengiamės laikytis pagrindinių ekologinių principų – viską vartoti saikingai, rūšiuoti atliekas, nenaudoti gamtai kenksmingų medžiagų.

Svarbu žinoti, ko trokšta kiekvienas žmogus, kaip jis tvarko savo aplinką, kuria rytojų. Turėti ar būti? Ši amerikiečio E.Fromo tezė labai tiksliai apibūdina tą ribą, ties kuria šiandien turime sustoti ir apsispręsti: turėti ar būti? Žmogus turi pasirinkimo laisvę. Laisvę panaudoti savo proto ir kūrybos galią, galinčią padėti žmonijai išmokti gyventi negriaunant viso, kas gyva žemėje, pagrindą. Žinoma, tai nereiškia, kad norint išgyventi, reikia grįžti prie pirmykščio žmogaus gyvenimo būdo. Laikmečio rodyklių atgal nepasuksime. Šiandien žmogus neįsivaizduoja gyvenimo be patogumų bei technikos stebuklų ir, suprantama, jis neketina jų atsisakyti. „Mažiau turėti, bet būti“ – su tokia nuostata į įvairiausius sveikos aplinkos išsaugojimo judėjimus įsijungia vis daugiau ir daugiau žmonių.

Taigi, kuri žmogaus pusė laimės – kūrėjo, žvelgiančio į ateitį, ar vartotojo, gyvenančio šia diena? Aš už ekologiškus namus.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: